Lietuvos gamtos fondas skelbia gražiausių varliagyvių ir roplių nuotraukų konkursą. Ne veltui senoliai mėgdavo teirautis, ar iš balos tas gražumas – balose knibždėte knibžda įvairaus grožio sutvėrimų. Tad čiupkite fotoaparatą ir lėkite jų įamžinti – suskubkite, nes netrukus kurkiančiosios pradės ruoštis žieminiam grožio miegui. O gal teko kokią gražuolę varlę sutikti vasarą? Įspūdingiausius fotosesijų kadrus siųskite mums.
Kviečiame ne tik įrodyti sau ir bičiuliams, kad grožis aplink mus gyvena įvairiais pavidalais, bet ir tapti unikalios nuotraukų parodos bendraautoriais.
Dvi savaites, iki rugsėjo 18 d., lauksime jūsų nuotraukų el. paštu dalia.b@glis.lt arba bastyte@gmail.com. Kompetentinga Lietuvos gamtos fondo komisija išrinks akyliausius fotografus ir iš jų nuotraukų sukurs ekspoziciją. Fotogeniškiausių balos gyventojų galerija bus eksponuojama Dzūkijoje, nes būtent šiame Lietuvos regione gyvena daugiausia retų roplių ir varliagyvių. Vilniečiai balos gražuolių nuotraukomis pasidžiaugti galės Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
Europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, paprastoji česnakė, skiauterėtasis tritonas, vikrusis driežas – tik keletas kandidatų į grožio karūną. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė pataria aptikus šių retų rūšių gyvūnus fotografuoti juos itin atsargiai. Europinių medvarlių visoje Lietuvoje aptinkama vos 1500-2000, tad kiekviena iš jų yra labai vertinga ir svarbi. Ši gražuolė dėl nežinomų priežasčių mėgsta drastiškas įvaizdžio permainas: nuo rėkiančiai žalios iki subtiliai pilkos spalvos. Dėl išskirtinio „manikiūro” – lipnių diskų pirštų galuose – ji gali grakščiai laipioti medžiais.
Iš pirmo žvilgsnio kukli raudonpilvė kūmutė atsiskleidžia visai kitokiu amplua susidūrusi su plėšrūnais – išsiriečia parodydama savo ryškiais raštais išmargintą pilvelį, taip siųsdama „aš neskani” žinią. Poravimosi laikotarpiu atsiskleidžia vokaliniai šios kandidatės gebėjimai – skardus „uuuuuu” pripildo visą kūdrą.
Joms nenusileidžia ir paprastoji česnakė, kurios rupūžišką kilmę slepia lygi oda, išmarginta marmuriniais raštais, ir vertikalus, nelyginant katės, vyzdys. Užpakalinės kojos papuoštos mentelėmis, kuriomis ji labai greit įsirausia į dirvą, todėl išvysti ją – reta sėkmė.
Ne tik pačioje baloje, bet ir šalia jos nestinga gražuolių. Vikrusis driežas, išmargintas išilginėmis juostomis, poravimosi metu pasidabina ryškiai žaliu apdaru. Skiauterėtasis tritonas, tuoktuvių metu banguojantis įspūdinga skiautere, panašesnis į pasakų drakoną nei į paprastą pievų varlytę.
Šios ir daug kitų retų roplių ir varliagyvių rūšių gyvena saugomose teritorijose Dzūkijoje. Tačiau egzistuojanti saugomų teritorijų sistema neužtikrina šių rūšių išlikimo, mat atstumai tarp teritorijų didesni nei kai kurios rūšys gali įveikti per keletą dienų. Todėl Lietuvos gamtos fondas tarp saugomų teritorijų Dzūkijoje kuria ekologinį tinklą – atkuriamos užžėlusios ir kasamos naujos kūdros, kad migruojantys varliagyviai ir ropliai turėtų kur atsipūsti ir užkąsti. Tinkamų buveinių stoka – didžiausia grėsmė šių retų rūšių išlikimui, nes daug jų sunaikinta melioracijos įkarštyje, kitos užžėlė drastiškai sumažėjus ekstensyviu ganymu ir šienavimu užsiimančių ūkių.
Tikimės sulaukti ne tik pačių varliagyvių ir roplių nuotraukų, bet ir peizažų su jų buveinėmis. O gal patys ar jūsų kaimynai sutvarkėte kokią netoliese esančią kūdrą ar šlapynę ir pastebėjote ten naujų, anksčiau nematytų, gyventojų? Nesidrovėkite pasigirti.
Akyliausi fotografai bus perrengti Lietuvos gamtos fondo marškinėliais, apdovanoti knygomis, pakviesti į parodos atidarymą ir turės progą aplankyti rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių ir roplių buveines.
glis.lt
Nuotraukoje: Smailiasnukė varlė
