Artėja mokslo ir žinių šventė – rugsėjo 1-oji. Rugpjūčio pabaigoje po atostogų sugrįžta moksleiviai, į mokyklas ruošiasi būsimieji pirmokai. Prasidėjus mokslo metams vaikai tampa aktyviais eismo dalyviais, skubančiais į mokyklas, bibliotekas, repeticijas ar treniruotes. Ar vaikų kelionės bus saugios labiausiai priklauso nuo tėvų. Jie yra pirmieji, svarbiausieji vaiko mokytojai ir didžiausi autoritetai, kurių pavyzdžiu sekama. Tėvai yra atsakingi už vaikų elgesį kelyje.
Vaikai – pėstieji eismo dalyviai – dažniausiai nukenčia: eidami per gatvę nenustatytoje vietoje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, netikėtai įėję (įbėgę) į gatvės važiuojamąją dalį ir eidami važiuojamąja gatvės dalimi, kai tai draudžiama. Nerimą kelia vis dažniau eismo įvykiuose nukenčiantys dviračius, keturračius ir mopedus vairuojantys, Kelių eismo taisyklių nepaisantys vaikai.
Prieš išleisdami vaiką į mokyklą tėvai jam turi būtinai priminti savisaugos gatvėse ir keliuose pagrindus. Svarbu domėtis ir žinoti, ar vaikas tikrai gatvėje elgiasi saugiai ir atsižvelgia į gautus patarimus, būtina domėtis, ar po pamokų vaikas neleidžia laisvalaikio gatvėje (žaisdamas, važinėdamas dviračiu ar riedučiais). Mažamečiui, mokyklą tik pradėjusiam lankyti vaikui, į ją einančiam vienam pėsčiomis, reikia parinkti ne trumpiausią, bet saugiausią maršrutą. Rekomenduotina kartu su vaiku nubraižyti kelionės schemą–piešinėlį. Schema turėtų būti paprasta, vaikui suprantama, vaizdinga. Joje reikia pažymėti pagrindinius objektus, pagal kuriuos vaikas galėtų orientuotis („mano namas“ – krepšinio aikštelė – parduotuvė – mokykla ir pan.). Būtina išskirti pavojingiausias, ypatingo atidumo reikalaujančias maršruto vietas.
Bent keletą pirmųjų dienų būtina su vaiku nueiti iki mokyklos ir atgal. Reikia vaiką mokyti ne skubėti, bet būti budriam, apdairiam. Svarbu įteigti, kad per gatvę privaloma eiti tik pėsčiųjų perėjomis (nereguliuojamomis, šviesoforu reguliuojamomis, požeminėmis ar virš kelio esančiomis), o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių ar kelkraščių linijas. Nesant perėjų ar sankryžos – gatvę reikia pereiti gerai apžvelgiamose gatvės ar kelio vietose, įsitikinus, kad tai saugu.
Tėveliai, mokykite, kad vaikas įžengtų į pėsčiųjų perėją ne staiga, o tik įsitikinęs, kad tai saugu – automobiliams sustojus. Net ir degant žaliam šviesoforo signalui nevertėtų beatodairiškai žengti į gatvę – prieš tai reikia pasižiūrėti į sankryžos šonines gatves. Paaiškinkite šviesoforų signalų ir pagrindinių kelio ženklų reikšmes. Vaikas turi atminti, kad pavojinga išbėgti į gatvę iš už stovinčio automobilio ar kitos kliūties, nes keliu važiuojantys vairuotojai gali nepastebėti staiga į gatvę išbėgusio vaiko ir nespėti sustabdyti automobilio.
Keliaujantį autobusu vaiką svarbu mokyti saugaus elgesio transporto stotelėse: stovėti atokiau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, išlipus neiti per gatvę ar kelią labai arti sustojusio autobuso galo ar priekio. Patariame įspėti vaikus, kad jie neprašytų vairuotojo leisti išlipti iš autobuso, maršrutinio taksi ar mokyklinio autobuso ne sustojimo vietose; užmiesčio kelio kelkraščiu ar važiuojamosios kelio dalies pakraščiu eitų tik prieš transporto judėjimo kryptį.
Būtina pasirūpinti, kad vaikai dviračiu važinėtų tik leistinose vietose – kiemuose, stadionuose, kad važiuodami dviračiu dėvėtų šalmą. Vyresnio amžiaus vaikai, nuo 14 m. (arba nuo 12 m., jei turi dviratininko pažymėjimą), gali važinėti gatvėmis. Jiems verta priminti, kad norint patekti į kitą gatvės pusę, reikia nulipti nuo dviračio ir jį persivesti.
Tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms vaikai segėtų atšvaitus arba dėvėtų drabužius su atšvaitais. Būdami su vaiku gatvėse, tėvai privalo rodyti vien tik gerą pavyzdį, elgtis drausmingai ir nepriekaištingai.
Vaikai linkę mokytis iš jiems artimų žmonių, todėl būtina stengtis saugaus elgesio patirties įgyti būnant kartu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos informacija
