Gyvename Lietuvos viduryje, vadinamojoje kryžkelėje, todėl pro Ukmergę pravažiuoja daugybė žmonių. Tik ar nori jie čia stabtelėti, apžiūrėti lankytinas vietas, atsipūsti gamtos prieglobstyje, išsimaudyti Šventosios upėje, Mūšios tvenkinyje? Vargu. Nors turime išties daug nuostabių ir įdomių kampelių, tačiau nesistengiame savo krašto reklamuoti, o ir patys mažai ką žinome apie rajone esančius gamtos stebuklus, įdomias vietas.
Vien griuvėsiai ir nuolaužos
Panašių minčių vedini vieną saulėtą dieną nutarėme aplankyti keletą įdomių ir gražių rajono vietų prie Šventosios upės. Pirmiausia pasukome į Pašilę, nes pakeliui knietėjo pasidairyti po buvusios Kopūstėlių raketinės bazės teritoriją. Privažiavę Pašilę išvydome nuorodas į uždarąsias akcines bendroves „Geras skonis“ bei „Paina ir ko“, tuo tarpu net ir kryžkelėje į Varinės kaimą, priklausantį jau Pabaisko seniūnijai, jokio kelio ženklo, nukreipiančio, kur toliau reikėtų važiuoti, nepamatėme. Supratome, kad patys turime susivokti, kur dar visai neseniai veikė miesto sąvartynas, o už jo – kadaise akylai saugota Kopūstėlių raketinė bazė.
Antžeminių vidutinio nuotolio branduolinių raketų bazė 1992 metais, pasitraukus Rusijos kariuomenei iš Lietuvos, buvo perduota Ukmergės rajono savivaldybei. Apie 100 hektarų užimanti teritorija su daugiau kaip 100 įvairių pastatų ir kitas turtas tuomet įvertintas 100 milijonų talonų ir 1984 metų kainomis tai sudarė apie 4 milijonus rublių. Visas šis „turtas“ buvo bandomas privatizuoti, pritaikyti įvairioms reikmėms, tačiau, kaip parodė laikas, nesėkmingai. Šiuo metu Kopūstėlių raketinėje bazėje – vien griuvėsiai, nuolaužos ir visa tai slepiantis miškas. Nors, anot pasakojimų, sovietų kariuomenė paliko viską labai geros būklės – net grindis išeidami išplovė, bet lietuviška realybė tokia – per keletą metų buvo išvogta viskas, kas turėjo bet kokią materialinę vertę. Nepaisant to, lankantis šioje sovietmečiu tebedvelkiančioje teritorijoje pasidairyti yra į ką ir šiandien.
Daugiau skaitykite ČIA.
