Vasaros sezono metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų. Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai išbuvę vandenyje ilgą laiką – dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio. Nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies bei plaučių veiklai.
Maudymosi sezonas Lietuvoje dažniausiai atidaromas atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Lietuvoje maudymuisi geriausias laikas nuo birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. Rudenį maudymosi sezonas gali ir ilgiau užsitęsti, priklauso nuo vandens temperatūros.
Poilsiautojams praleidžiantiems laisvalaikį prie vandens svarbu įsidėmėti:
v Nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje (gali raumenis sutraukti mėšlungis, pažeisti gyvybiškai svarbius organus).
v Nerekomenduojama maudytis sočiai pavalgius (sočiai pavalgiusio žmogaus organizmas būna apsunkęs, taip pat reakcija būna sulėtėjusi, judesiai sunkūs. Jeigu žmogus staiga šoktų į šaltą vandenį gali jį ištikti širdies smūgis arba kitą trauma).
v Nereiktų maudytis stipriai persikaitinus saulėje.
v Nepatartina maudytis ir tamsiu paros metu.
v Nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais (žmogus nemokantis plauti gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti).
v Labai pavojinga maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų (apsvaigusio žmogaus yra sulėtėjusi orientacija, reakcija ir sutrinka aplinkos pojūtis. Žmogus gali nejausti šalčio ir net nesuvokti gylio bei atstumo).
v Prieš maudantis būtina patikrinti vandens telkinio dugną ir nurodyti, iki kurios vietos galima plaukti vaikams ir suaugusiems.
v Vengti tokių vietų, kur plauko valtys, laivai, sieliai.
v Nešokinėti nežinomoje maudymosi vietoje galva žemyn.
v Svarbu įvertinti upės srovės sraunumą.
v Reiktų vengti maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais.
v Paplūdimyje laikytis gelbėjimo tarnybos nurodymų.
v Labai pavojinga maudytis lyjant lietui ar griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.
v Nereikėtų irstytis valtimi be gelbėjimosi liemenių.
v Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui.
Mokant plaukti, žinant kaip elgtis, patekus į pavojingą situaciją, galima išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje. Neištyrus dugno negalima šokti į vandenį. Tačiau pastumtas, netekęs pusiausvyros ar gelbėdamas kitą, žmogus krinta į vandenį kaip papuola. Šokant į vandenį reiktų pritraukti kojas, galima išvengti susižeidimo, kai negilu arba vandenyje yra nematomų kliūčių.
Pirma pagalba skęstančiajam:
v Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112.
v Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, su kitais poilsiautojais sudarykite gyvąją grandinę, kad pasiektumėte skęstantįjį. Ištraukite skęstantį asmenį iš vandens.
v Pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį.
v Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. Darykite šią procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba.
v Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų.
v Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Prevencinės priemonės norint išvengti nelaimingų atsitikimų prie vandens telkinių:
v Ugdyti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžius.
v Į vandenį lipti pamažu, pirmiausia suvilgyti pėdas ir riešus, paskui pamažu bristi, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių.
v Prižiūrėti vaikus, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens.
v Valtyse dėvėti gelbėjimosi priemones.
v Reiktų atkreipti dėmesį, kad pripučiami vandens ratai ir rankovės, tai ne prevencinė priemonė, o žaislai.
v Mažinti svaigiųjų gėrimų vartojimą.
v Maudymuisi pasirinkti vietą, kur yra žmonių, o geriausia – kur yra gelbėtojų.
