Gegužės 6-12 dienomis šeši Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos atstovai (direktoriaus pavaduotoja Rita Gelūnienė, lietuvių kalbos mokytojos Janė Juzėnienė ir Milda Kazakevičienė, prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė bei dvyliktokės Augustė Taučkėlaitė ir Gintarė Rinkevičiūtė) dalyvavo paskutiniame Comenius projekto „Taip toli ir taip arti: vieningos Europos pasakos, mitai ir legendos“ susitikime, kuris vyko Portugalijoje, Samora Correia miestelyje. Susitikimą organizavo projekte dalyvaujanti Professora Joao Fernandes Pratas pagrindinė mokykla.
Samora Correia miestelis yra 40 kilometrų nutolęs nuo Portugalijos sostinės Lisabonos, jame gyvena apie 17 000 gyventojų. Mokykloje, kurioje lankėmės, mokosi apie 500 mokinių. Mokykla sunkiai talpina mokinius, todėl dirbama dviem pamainomis. Miestelyje ypatingai daug imigrantų iš Brazilijos, Moldavijos, Ukrainos ir kitų šalių. (Mūsų mokinės buvo apgyvendintos išeivių iš Moldavijos ir Brazilijos šeimose.)
Pirmąją susitikimo dieną praleidome mokykloje, šventiškai pasipuošusioje susitikimo proga. Mus pasitiko tautiškai apsirengę mokiniai, buvome pavaišinti portugališkais užkandžiais ir saldumynais. Šeimininkų mokyklos direktorius pasveikino visus atvykusius į susitikimą, apsikeitėme dovanomis, o po to svečiai moksleiviai išsiskirstė į klases kartu su juos priėmusiais mokiniais. Jie dalyvavo muzikos, portugalų kalbos pamokose, žaidė susipažinimo žaidimus. Tuo metu mes, mokytojai, apžvelgėme darbus, sukurtus per dvejus projekto įgyvendinimo metus, aptarėme medžiagos išsaugojimo ir panaudojimo galimybes. Nuspręsta projekto tinklapio siloinsipres.eu , kuriame galima rasti visus projekte sukurtus darbus, gyvavimą internete pratęsti dar dvejus metus, kad kuo ilgiau galėtume išsaugoti ir panaudoti tai, ką bendromis pastangomis surinkome ir sukūrėme.
Antrąją susitikimo dieną vykome į Nazare miestelį, įsikūrusį Atlanto vandenyno pakrantėje. Gaila, bet didžiulis rūkas trukdė grožėtis panorama, kuri atsiveria nuo aukščiausios miestelio vietos. Nazare miestelyje galėjome pamatyti moteris – suvenyrų, riešutų pardavėjas-, apsirengusias tautiniais rūbais, nešiojančias net 7 sijonus, simbolizuojančius septynias vyrų, išplukusių į jūrą žvejoti, laukimo dienas.
Po to mūsų vizitas tęsėsi Aljubattora miestelyje. Lankėmės muziejuje, kuris iki šiol atkartoja mūšio, įvykusio 1385 metais, istoriją. Čia mes žiūrėjome filmą, nukėlusį mus į tų laikų istoriją ir sužadinusį norą labiau pasidomėti Portugalijos istorija ir legendomis, kurios lydi tų laikų įvykius.
Vėliau aplankėme Alkobasos Švč. Mergelės Marijos vienuolyną ir bažnyčią. Tai vienas pirmųjų gotikinės architektūros pastatų šalyje bei vienas svarbiausių vienuolynų viduramžių Portugalijoje. Vienuolyną 1152 m. įkūrė karalius Alfonsas I po pergalės prieš maurus.
Trečia diena susitikimo organizatorių sprendimu buvo skirta karinės mokyklos Lisabonoje lankymui. Portugalai labai didžiuojasi šia mokykla, išugdžiusia ne vieną garsų žmogų. Čia mokosi apie 500 mokinių nuo 5 iki 12 klasės. Mokykla yra privati, tėvai už mokslą moka gana brangiai (700 eurų per mėnesį). Čia mokiniai gyvena visą savaitę. Drausmė labai griežta. Mokyklos dvyliktokai yra atsakingi už žemesnių klasių mokinių elgesį, jų drausmę. Mokykla turi didžiausią šalyje jodinėjimo maniežą, kuriame turėjo progą pajodinėti ir mūsų Augustė bei Gintarė. Stebėjome mokinių paradą, pietavome kartu su mokyklos mokiniais ir karininkais, dirbančiais šioje mokykloje. Ne visi projekto dalyviai liko sužavėti šiuo vizitu. Antimilitaristinių pažiūrų žmones sukarinta drausmė šitoje mokykloje gerokai prislėgė. Bet tai yra šalies, kurioje lankėmės, dalis, griežta tvarka padeda ugdyti jaunųjų portugalų patriotizmą. Kaip teigė prortugalų koordinatorius, jų šalies piliečiams patriotiškumas labai svarbus, ir šeimininkai norėjo tai parodyti.
Vakare Samora Correia miestelio kultūros namai buvo pilnutėliai – visa mokyklos bendruomenė čia susirinko pasižiūrėti projekto baigiamojo koncerto, kurį surengė portugalų mokyklos mokiniai. Jie vaidino, grojo, šoko, dainavo, piešė. Šiuo atžvilgiu mūsų ir portugalų mokyklos panašios – mokiniai mokykloje įvairiapusiškai ugdo savo gabumus. Tačiau kai kurių šalių atstovai, pavyzdžiui Prancūzijos, Italijos, tuo labai stebisi, nes jie visiškai nieko nežino apie popamokinę mokinių veiklą; tokius koncertus suorganizuoti jiems jau būtų sunku. Mokiniai atliko ne tik savo krašto, bet ir kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies kultūrą pristatančius meninius numerius.
Ketvirtadienio ryte, atsisveikinę su Samora Correia mokyklos mokytojais ir šeimomis, kurios priėmė projekto dalyvius mokinius, išvažiavome į Lisaboną. Ten visi kartu vykome į dviejų valandų ekskursiją po Lisaboną autobusu, po kurios emocingai atsisveikinome su savo draugais prancūzais ir ispanais, išvykstančiais į Madridą. Kiti likome Lisabonoje, kurią lankėme savarankiškai. Didžiausią įspūdį Portugalijos sostinėje paliko įspūdingo grožio Šv. Jeronimo vienuolynas, kurio architektūroje susipynę gotikos ir renesanso stiliai, ir Beleno bokštas. Šie objektai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai vieninteliai XV amžiaus statiniai, išlikę po stipraus žemės drebėjimo Lisabonoje 1755 m. Praeityje priešais vienuolyną buvo uostas, iš kurio išplaukė Vasko da Gamos laivai ieškoti Indijos. Šio įvykio garbei karalius Manuelis ir pastatė šį vienuolyną. Jame ilsisi žymiojo keliautojo Vasko da Gamos palaikai.
Dabar priešais pagrindinį vienuolyno įėjimą grindinio plytose yra išgraviruoti 2007 metais Lisabonos sutartį pasirašiusių prezidentų parašai. Radome ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus parašą. Buvusio uosto vietą puošia aikštė su pasaulio žemėlapio mozaika ir paminklas atradėjams, kurio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė.
Dveji projekto metai prabėgo labai greitai, nes buvo kupini įvairiausios veiklos, susitikimų, pažinčių. Į projektą įsijungė labai daug mokinių, kurie rinko pasakas, jas vertė, iliustravo, kūrė afišas, atvirukus, kūrė bendrą pasaką, rinko medžiagą apie šalis, su kuriomis bendravo, pristatė kitiems savo mokyklą, miestą ir šalį. Visos šios veiklos dėka jie daug sužinojo apie vieningos Europos šalis, praplėtė savo akiratį. Bet vertingiausia patirtis – tai gyvas bendravimas su kitų šalių mokiniais, galimybė aplankyti kitas valstybes, pagyventi savo bendraamžių namuose. 16 aktyviausių projekto dalyvių (10 mokinių ir 6 mokytojai) turėjo galimybę išvykti į įvairias Europos šalis, kiti džiaugėsi galėdami priimti svečią savo namuose. Po projekto mokiniai jautėsi praturtėję, pažinę kitas kultūras, patobulinę kalbą ir, svarbiausia, pasijautė esantys gerokai tolerantiškesni nei anksčiau.
Visų šalių, dalyvavusių projekte, atstovai pasižadėjo: projektas baigėsi, bet nesibaigė mūsų bendravimas. Visi išlikome draugais, žadame palaikyti asmeninius ryšius ir tikimės, kad ateityje dar ne kartą bendrausime ir kursime naujus projektus, nes patirtis, kurią įgijome vykdydami šį projektą, įkvepia kurti kitus.
Comenius projektai žavi ne tik kelionėmis į užsienį, bet ir pačia idėja, kuri padeda įgyvendinti žmogaus norą pažinti pasaulį ir naujas kultūras, leidžia gilinti istorijos ir užsienio kalbų žinias, skatina atsakomybės jausmą ir, žinoma, garantuoja gerą nuotaiką, daug įspūdžių bei būrį naujų draugų, leidžia pamatyti vieniems kitų kultūrinį gyvenimą bei tapti savo šalies ambasadoriais.
Projekto koordinatorė Alma Kubrakovienė
