Artėja tarptautinės Hanzos dienos, kurios šį pavasarį į Kauną sukvies daugybę svečių iš įvairių Vokietijos miestų. Viduramžių pirklius vienijusi Hanzos sąjunga ilgus šimtmečius siejo Lietuvą ir Vokietiją – abi šalys plėtojo glaudžius prekybos ryšius, todėl vokiečių kalba ir kultūra Lietuvoje vaidino svarbų vaidmenį. Laikui bėgant situacija keitėsi. Lietuva ir Vokietija tai nutoldavo, tai vėl suartėdavo. O kaip yra šiandien? Ar sugebėsime atvykstančius svečius priimti ir pasveikinti ne tik angliškai, bet ir vokiškai? Ar vokiečių kalba vis dar reikalinga? Ar užtenka išmokti vien kalbą, o gal vertėtų rinktis gilesnes vokiečių kalbos ir kultūros studijas?
Ilgą laiką manyta, jog vokiečių kalba pirmiausia yra kultūros ir mokslo kalba. Ją mokantys gali betarpiškai susipažinti su žymių filosofų ir kitų sričių mokslininkų veikalais bei dalyvauti įvairiuose projektuose, nes Vokietija aktyviau nei kitos Europos valstybės skatina ir finansiškai remia tarptautines iniciatyvas. Tačiau akivaizdu, jog vis aktualesniais tampa ir ekonominiai faktoriai. Kaip ir Hanzos sąjungos laikais, šiandien Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos verslo partnerių ir investuotojų, tad geros vokiečių kalbos žinios leidžia sėkmingiau konkuruoti tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos darbo rinkoje. Vokiečių kalba praverčia, norint dirbti mūsų šalyje įsikūrusiose Vokietijos įmonėse, bendrose vokiečių ir lietuvių gamybos, prekybos ir transporto firmose.
Vokiečių kalbos mokėjimas suteikia ypač didelių privalumų siekiant įsidarbinti turizmo srityje, nes pastaraisiais metais daugiausiai užsienio svečių į Lietuvą atvyksta būtent iš Vokietijos. Netgi planuojant karjerą Europos Sąjungos institucijose vokiečių kalba gali labai praversti – ES Parlamente vokiškai kalbantys deputatai sudaro didžiausią grupę, o vokiečių kalba greta anglų ir prancūzų kalbų yra svarbiausia darbinė kalba.
Pastaruoju metu taip pat daug kalbama apie tai, kad nuo gegužės mėnesio Vokietijoje ir Austrijoje galės dirbti piliečiai iš tų šalių, kurios 2004 m. tapo Europos Sąjungos narėmis. Taigi, Lietuvai irgi atsiveria naujos darbo rinkos. Nors apie artėjančius pokyčius buvo žinoma seniai, tačiau daugelis lietuvių, susidomėjusių darbo perspektyvomis, tik dabar suskubo mokytis vokiškai arba atgaivinti kažkada turėtas šios kalbos žinias. Išpopuliarėjo vokiečių kalbos kursai, ypač intensyvūs, „sukruto“ ir privačias pamokas teikiantys pedagogai. Tiesa, tokią tendenciją galima stebėti jau kelerius metus: mokyklose vokiečių kalbą mokosi palyginti nedaug moksleivių, universitetų ir kolegijų studentai irgi linkę rinktis retesnes užsienio kalbas, na, o ėmus dairytis patrauklaus darbo, požiūris pradeda keistis. Neretam tenka apgailestauti, jog studijų metais nepasinaudojo nemokamomis galimybėmis išmokti vieną svarbiausių Europos kalbų.Tuomet tenka užsirašyti į mokamus kalbų kursus, derinti darbą bei vokiečių kalbos pamokas.
Visos įdarbinimo paslaugas teikiančios agentūros pabrėžia, jog Vokietija patraukliausia kvalifikuotiems darbuotojams, kurie privalo gerai mokėti vokiečių kalbą. Deja, Lietuvoje tokių specialistų aiškiai trūksta. Tyrimų duomenys rodo, jog dėl kalbos barjero neįvyksta daugybė verslo sandorių, ypač su mažomis ir vidutinio dydžio Vokietijos įmonėmis. Be to, siekiant plėtoti sėkmingus verslo ryšius su Vokietijos partneriais arba dirbti Vokietijoje, reikalingos ne tik kalbos, bet ir kultūros žinios. Vokietija geografiškai yra gana arti Lietuvos, tačiau nesusipažinus su vokiečių bendravimo ir darbo ypatumais, nežinant vokiečių mentaliteto savybių, gali būti sudėtinga plėtoti verslą, o juolab įsikurti ir pritapti svečioje šalyje.
Atsiveriant naujoms įsidarbinimo Vokietijoje galimybėms, daugiau darbo atsiranda ir vokiečių kalbos pedagogams – tiek mokyklose, tiek kalbos kursus rengiančiose firmose. Tai tikrai gera žinia vokiečių filologijos specialistams, kurių poreikis prieš keletą metų atrodė gerokai sumažėjęs. Panašu, jog šiandien vokiečių filologijos studijas pasirinkęs jaunimas gali tikėtis puikių ateities perspektyvų.
Tačiau prieš pradedant galvoti apie karjerą, daug kas susimąsto, ar įdomios bus pačios studijos. Paplitusi nuomonė, jog vokiečių kalba „sunki“, o filologijos studijos „sausos ir nuobodžios“. Galima nuraminti abejojančius, jog šiandienos filologijos studijos daug „gyvesnės“, labiau orientuotos į praktinių komunikacinių gebėjimų ugdymą. Užsienio kalbų filologai įgyja tokių komunikacinių ir socialinių gebėjimų, kurie šiandien itin vertinami darbdavių – tai ne tik puikios užsienio kalbos žinios, bet ir kūrybingumas, gebėjimas bendrauti su savos ir kitos kultūros žmonėmis, pristatyti paslaugas ir produktus, organizuoti susitikimus, dalyvauti diskusijose, analizuoti ir kurti įvairaus pobūdžio tekstus. Studijų programos universitetuose nuolat tobulinamos, atsižvelgiant į naujausius darbo rinkos poreikius. Antai Vytauto Didžiojo universiteto vokiečių filologijos programose daug dėmesio skiriama dalykinės verslo kalbos, Vokietijos kultūros, ekonomikos, istorijos, tarpkultūrinės komunikacijos studijoms. Be to, galima derinti kelių užsienio kalbų studijas (anglų ir vokiečių filologiją), arba pasirinkti visai kitokio pobūdžio gretutinių studijų programą, pavyzdžiui, prie pagrindinių vokiečių kalbos ir kultūros studijų derinti gretutines ekonomikos studijas.
Nebijantiems naujų iššūkių abiturientams Vytauto Didžiojo universitete suteikiama galimybė rinktis vokiečių kalbos ir kultūros studijas, nors jie mokykloje vokiečių kalbos iš viso nesimokė. Patirtis rodo, kad susidomėjimas ir motyvacija lemia, jog tie, kurie pradeda studijuoti vokiečių kalbą universitete, išmoksta ją ne prasčiau už tuos, kurie vokiečių kalbos pagrindus įgijo mokykloje. Taigi jie, kaip ir visi kiti vokiečių kalbą besimokantys studentai, gali dalyvauti studentų mainų programose, sėkmingai atlieka privalomą praktiką Lietuvos arba Vokietijos įmonėse ir institucijose.
Vokietija dosniai remia tuos, kurie studijuoja vokiečių kalbą ir kultūrą, todėl nenuostabu, jog kitų specialybių atstovai kiek pavydžiai žvelgia į itin gausią tobulinimosi pasiūlą – vokiečių filologijos studentai gali dalyvauti tarptautiniuose studentų projektuose Lietuvoje ir Vokietijoje, vykti į pažintines keliones. Svarbu ir tai, jog sėkmingai baigus bakalauro studijas Lietuvoje, atsiveria galimybės magistrantūros studijas pratęsti Vokietijoje. Toks derinys turėtų būti itin patrauklus tiems jauniems žmonėms, kurie svajoja tapti kompetetingais Lietuvos ir Vokietijos verslo, turizmo, kultūros ryšių tarpininkais.
Grįžtant prie artėjančių Hanzos dienų renginių, tenka pastebėti, kad vokiečių kalba iš tiesų gali būti per „sunki“ tiems, kas jos intensyviai nestudijavo, nesigilino į vokiečių kultūrą ir tarpkultūrinės komunikacijos specifiką. Pasidairius po įvairias apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio praleidimo paslaugas teikiančių firmų internetinius tinklalapius, nesunku įsitikinti jog šiuos dalykus gerai išmanančių vokiečių kalbos ir kultūros specialistų pagalba praverstų visiems, norintiems sėkmingai bendradarbiauti su vokiečių kalba kalbančiomis šalimis. Tik tuo atveju, kai dalykinėse situacijose pritaikomos ne tik užsienio kalbos, bet ir partnerių šalies istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo žinios gali užsimegzti glaudūs lygiaverčiai bei abipusiai naudingi santykiai.
Rūta Eidukevičienė
Tarptautinis studentų projektas
VDU studentų viešnagė Berlyne
VDU studentų viešnagė Frankfurte
