Praėjusiame „VILKMERGE.lt“ numeryje pradėjome chronologinę įvykių, tiesiogiai susijusių su Ukmergės šilumos ūkiu, apžvalgą: kaip šilumos ūkis ėjo iš rankų į rankas, kas iš to pelnėsi, kam atiteko dideli savivaldybiniai užsakymai.
„VILKMERGE.lt“ 5 (7) numeryje išspausdinta medžiaga aprėpė 1998-2000 m. iki to momento, kai buvo paskelbtas šilumos ūkio nuomos konkurso nugalėtojas – UAB „Energijos taupymo centras“, kurio pasiūlyta šilumos kaina tuo metu buvo viena mažiausių šalyje. Kam ir kodėl ši kaina neįtiko ir kaip įvykiai klostėsi toliau?
2000 m.
Posėdyje – įtampa ir spaudimas
Šilumos ūkio nuomos konkurso laimėtoją savo balsavimu turėjo patvirtinti rajono savivaldybės taryba. 2000 m. gruodžio 18 dieną įvykusiame tarybos posėdyje buvo svarstomas tik tas vienintelis klausimas: dėl rajono šilumos ūkio nuomos. Politikai iš konkurso nugalėtojo UAB „Energijos taupymo centras“ išsiderėjo viena dešimtąja cento mažesnę šilumos kainą. Tuo pagrindu nuomos laikas pratęstas trejais metais.
Posėdis, lėmęs Ukmergės šilumos ūkio ateitį, tęsėsi beveik septynias valandas. Posėdyje tvyrojo didžiulė įtampa. Keturiolika valdančiajai koalicijai priklausančių Valstiečių partijos, Naujosios sąjungos ir LDDP politikų balsavo už nuomos sutartį. Už nuomos sutartį balsavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas Aleksandras Gražys.
Buvęs „Ukmergės šilumos tinklų“ direktorius Juozas Kupčinskas tvirtina, jog prieš konkursą beveik niekas neabejojo, kad laimės UAB „Litesko“, antroji iš dviejų konkurse dalyvavusių įmonių. Po konkurso jis, kaip įmonės vadovas, bei visa komisija investuotojui parinkti, jautė didžiulį spaudimą iš „Litesko“. Šie esą reikalavo, kad UAB „Energijos taupymo centras“ pateiktas pasiūlymas būtų atmestas ir konkurso laimėtoju būtų paskelbta „Litesko“. „Tačiau mūsų komisija atsilaikė,“– pasakojo J. Kupčinskas.
2001 m.
Sutartis keičiama, investicijų suma dvigubėja
2001 metų sausio pirmosiomis dienomis pasirašoma šilumos ūkio nuomos sutartis tarp rajono savivaldybės ir UAB „Energijos taupymo centras“ įsteigtos įmonės UAB „Ukmergės energija“. Pagal sutartyje numatytą investicijų grafiką, pirmaisiais metais ūkio nuomininkas privalėjo pakeisti šilumos punktus, įrengtus devyniasdešimtyje daugiabučių namų (šios investicijos vertė – 1,5 mln. litų), o taip pat nupirkti ir rekonstruoti UAB „Ukmergės gelžbetonis“ katilinę. Laimėdamas nuomos konkursą, investuotojas įsipareigojo katilinę rekonstruoti už 2 mln. litų. Tačiau, nepavykus deryboms su UAB „Ukmergės gelžbetonis“, nuomininkas kreipėsi į rajono vadovus, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas. Verslininkai savivaldybei pasiūlė pastatyti dvi katilines – vieną šalia Vaikų globos namų, kitą įrengti „Šilo“ vidurinėje mokykloje. Sudaryta darbo grupė sutiko leisti keisti nuomos sutartį, tam pritarė ir rajono taryba. Nors rajono tarybos posėdyje verslininkai ir žadėjo, kad šioms dviems katilinėms užteks numatytų dviejų milijonų litų, tačiau po statybos darbų paaiškėjo, kad objektų kaina padidėjo daugiau nei du kartus – iki 4,3 mln. Lt. Visa ši suma vėliau buvo įskaičiuota į šilumos kainą.
Pakeitus konkurso sąlygas, nuomininkai įrengė katilinę „Šilo“ mokykloje.
Politikai kursto ir skundžia
Pirmaisiais nuomos metais, kai šilumos ūkį pradėjo valdyti UAB „Ukmergės energija“, šilumos kaina buvo viena mažiausių šalyje. Tačiau viešai buvo formuojama nuomonė, esą centralizuotos šilumos vartotojai yra nepatenkinti.
„Man teko tuomet važiuoti derinti kainos į Valstybinę kainų komisiją. Komisijoje visi buvo nustebę: kaip jūs suradote tokį investuotoją, kuris jums, kaip Kalėdų senis, kažką dovanoja,“ – prisimena J. Kupčinskas. „Tad tik nereikia sakyti, kad žmonės buvo nepatenkinti. Tai politikai kurstė gyventojus, siekdami geriau atrodyti rinkėjų akyse. Pasirašyta sutartis buvo galbūt palankiausia šilumos ūkio nuomos sutartis šalyje rajono gyventojų atžvilgiu. Opozicijoje tuomet buvę kai kurie politikai, o ypač – Kęstutis Grinius, mus apskundė visoms įmanomoms institucijoms. Tikrintojai važiuodavo vieni po kitų, tačiau jie nerado jokios nusikalstamos veiklos ar didelių trūkumų. Būtina pažymėti, jog valdžioje buvę politikai, keisdami punktus, iškraipė pirminę sutartį,“ – įsitikinęs J. Kupčinskas.
Pageidauja didinti kainą
„Čia viskas priklausė nuo politikų. Nuomininką suprantu, jis siekė, kad įmonei būtų geriau“, –. sako J. Kupčinskas.
Beveik du sezonus šilumą tiekę po 12,5 ct/kWh, UAB „Ukmergės energija“, motyvuodama, kad padidėjo dujų kaina, kreipėsi į savivaldybę, prašydama leidimo didinti šilumos kainą iki 13,8 ct/kWh.
Nepavykus deryboms su „Ukmergės gelžbetoniu“, pradėjo veikti katilinė Vilniaus g.
2002 m.
Nusprendė vienasmeniškai
Verslininkai, motyvuodami pasikeitusiais įstatymais, papildomai prašė, kad būtų sudaryta darbo grupė naujiems sutarties pakeitimams atlikti. Tarybos nariai sudarė darbo grupę, jos pirmininku išrenkamas tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Juozas Armanavičius. Verslininkai darbo grupei pateikia savo pageidavimus ir siūlymus, kaip keisti sutartį. Savivaldybės atstovai jokių pasiūlymų ar pageidavimų dėl sutarties keitimo nepateikė. Politikai net nebandė pasinaudoti atsiradusia puikia proga pasiderėti su ūkio nuomininkais dėl naujos šilumos kainos. Mažo to, vicemeras Leonardas Nugaras, atostogaujant merei, vienasmeniškai, aplenkdamas rajono tarybą, pasirašė šilumininkų prašymo kelti šilumos kainą lydimąjį raštą Valstybinei kainų komisijai. Gegužės 28 dieną komisija Ukmergėje surengė išvažiuojamąjį posėdį ir šilumos kainą, padidėjus gamtinių dujų kainai, padidino iki 13,29 ct/kWh.
Politikas užsitikrino pajamas
Rugsėjo mėnesį darbo grupė, vadovaujama J. Armanavičiaus, pritarė verslininkų sutarties keitimo prašymui. Vienas iš tada priimtų pakeitimų buvo atsisakyti Dainavos gyvenvietės šilumos ūkio decentralizacijos. Pagal pirminę sutartį, šilumos ūkio nuomininkas turėjo visiems gyventojams įrengti individualius šildymo katilus. Investicijų grafike šiems darbams buvo numatyta 400 tūkst. litų. Nors darbo grupės sprendimus rajono taryba patvirtino tik lapkričio mėnesį, tačiau dar rugsėji tarp UAB „Ukmergės energija“ ir UAB „Izobara“, valdomos J. Armanavičiaus, pasirašoma Dainavos gyvenvietės šilumos ūkio eksploatacijos sutartis. Šis sprendimas buvo priimtinas abiems pusėms – verslininkams nereikėjo „kišti“ 400 tūkst. Lt į Dainavą, o J. Armanavičius daugiau nei dešimtmečiui užsitikrino pastovias pajamas. Vėliau šis politikų sprendimas visiems rajono mokesčių mokėtojams kainuos daugiau nei pusę milijono litų ir beveik 200 tūkst. litų – Dainavos gyvenvietės centralizuotos šilumos vartotojams.
Prielaidas neigia
Lapkričio mėnesį vykusio posėdžio metu visi tarybos nariai, išskyrus konservatorių Antaną Dambrauską ir tuomet dar Liberalų sąjungos atstovą Regimantą Baravyką, pritarė J. Armanavičiaus vadovaujamos darbo grupės sprendimui pakeisti nuomos sutarties punktus pagal nuomininko prašymus.
Vienas iš UAB „Ukmergės energija“ savininkų Virginijus Strioga neigė galimas prielaidas, jog Dainavos šilumos ūkis J. Armanavičiui buvo perduotas tikintis iš politikų „Ukmergės energijai“ palankių sprendimų: „Mes labiau buvome linkę koncentruotis į miesto šilumos tinklus. Kadangi J. Armanavičius savivaldybėje tam tikrą vaidmenį vaidino ir techniškai ta įmonė dar buvo pajėgi, tai mums buvo naudingiau atsisakyti Dainavos projekto. J. Armanavičius turėjo patirtį ir supratimą apie tokius namus“, – taip apie UAB „Izobara“ pasirinkimą kalbėjo V. Strioga.
Tyčinis bankrotas?
2002 metais savivaldybė, kaip viena iš šilumos ūkio nuomos sutarties pusių, padarė šios sutarties pažeidimą. Besibaigiant metams, rajono savivaldybės taryba, nepranešusi nuomininkui ir jo neįspėjusi, paskelbė UAB „Šventupė“ bankrotą. Tų metų investicijų grafike buvo numatyta daugiau nei 200 tūkst. litų suma Šventupės gyvenvietės šilumos ūkiui modernizuoti. UAB „Ukmergės energija“ grafiko laikėsi – pinigus investavo. Paskelbus bankrotą, „Ukmergės energija“ liko be investuotų lėšų. Vėliau jiems teko iš bankroto administratoriaus išpirkti Šventupės gyvenvietės šilumos ūkį, kadangi taip įpareigoja Šilumos ūkio įstatymas. Tam „Ukmergės energija“ papildomai išleido dar 190 tūkst. litų.
Politikai prieš rinkimus pataikauja
2002 m. gruodžio 22 dieną vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Gruodžio pradžioje, prieš pat rinkimus, Valstybinė kainų komisija leidžia UAB „Ukmergės energija“ mažinti šiam šildymo sezonui šilumos kainą iki 13,09 ct/kWh. Kaina buvo sumažinta ne „ Ukmergės energijos“ iniciatyva – to, norėdami įsiteikti potencialiems rinkėjams, verslininkų prašė rajono vadovai.
Rinkimuose vėl triumfuoja Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga. Jie gauna penkias vietas. Taryboje darbą pradeda Steponas Jankeliūnas, Janina Akstinavičienė, Algirdas Kopūstas, Vladislovas Spruogis ir Zofija Belickienė. Naujoji sąjunga vietoj turėtų penkių vietų gauna tik dvi. 2003 m. balandžio pradžioje renkami naujieji rajono vadovai. Mere ir vėl išrenkama Valstiečių partijos atstovė J.Akstinavičienė. Vicemeru išrenkamas socialdemokratas Grigorijus Malčanovas. Kitame posėdyje išrenkamas ir administracijos direktorius. Juo tampa J. Armanavičiaus bendrapartietis, tuometės Lietuvos centro sąjungos narys Sigitas Masiulionis.
2003 m.
Darbo grupės fiasko
2003-2004 m. šildymo sezono metu kaina išlieka sumažinta – 13,09 ct/kWh. 2004 metų kovą, jau du kartus keitę sutarties sąlygas, rajono politikai sumanė „paspausti“ nuomininką. Ukmergės rajono taryboje sudaroma darbo grupė. Jos pirmininku paskiriamas tarybos narys R. Baravykas. Darbo grupė įpareigojama pateikti tarybai sutarties pakeitimo projektą. Pavesta iš esmės peržiūrėti ir pakeisti šalių įsipareigojimus, sutarties galiojimo, turto nuomos ir naudojimo tvarkos, turto nuomos mokesčio sudėties ir mokėjimo tvarkos klausimus bei sąlygas. Taip pat darbo grupė turėjo įvertinti šilumos tiekimo kainų bei atsiskaitymo už šilumą tvarkos klausimus. Darbo grupė užduotį turėjo atlikti iki tų metų birželio mėnesio. Darbo grupė šios užduoties neįveikė ir sutarties pakeitimų projekto tarybai nepateikė.
Pritrūko išminties
„Iš tribūnos liejosi visokie politikų priekaištai. Bet kai gavo užduotį – baigėsi išmintis. Neįvyko nei vienas darbo grupės posėdis. Ir nebuvo pasiaiškinta rajono tarybai, kodėl neįvykdyta užduotis“, – taip apie R. Baravyko vadovaujamą darbo grupę kalbėjo J. Kupčinskas.
Panorus išklausyti R. Baravyko poziciją šilumos ūkio klausimu, šis bendrauti atsisakė pareiškęs, kad „ jūs kažkaip įdomiai rašote“.
Darbo grupei nesugebėjus įgyvendinti jai suformuluotos užduoties, veiklos ėmėsi savivaldybės administracija. Ji paskelbė nuomos sutarties ir jos priedų teisinio – ekonominio įvertinimo paslaugos pirkimą.
Paminėtina, jog UAB „Ukmergės energija” 2002 m. į rajono šilumos ūkį investavo beveik 2 mln. litų. 2003 m. šilumos ūkyje atlikta darbų už beveik 900 tūkst. litų.
Kaip kiekvieno centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojui svarbūs įvykiai rutuliojosi toliau, skaitykite kovo 7 d. „VILKMERGE.lt“ numeryje.
Albinas Juknys
Skaitykite ir žurnale:
