Šilumos ūkio įvykių chronologijos XI dalyje buvo kalbama apie tai, jog 2011 m. už grubius pažeidimus „Ukmergės šiluma“ vadovams buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Įsibėgėjant teismų maratonui, savivaldybė tarp gyventojų kelia sumaištį, įtraukdama visuomenę į savo politinius – ekonominius žaidimus. Šilumos ūkio užsakymus gauna „savos“ įmonės. UAB „Ukmergės šiluma“ dirba nuostolingai. Atliekamas bendrovės ūkinės – finansinės veiklos auditas, kurio išvados atspindi, jog šilumos ūkyje vyksta nešvarūs ir neskaidrūs dalykai.
2012 m.
Remonto darbai pabrango „iš oro“
Nuostolingai dirbanti bendrovė pinigų negaili šilumos trasų kapitalinį remontą atliekančioms įmonėms. Įmonei „Statybos montavimo darbai“, rekonstravusiai trasą Maironio gatvėje, šilumininkai sumokėjo 100 tūkst. litų daugiau, nei buvo numatyta sutartyje su UAB „Miesto energija“, organizavusia šios trasos rekonstrukcijos darbų pirkimą.
R. Ragauskas kontrolieriams nepateikė jokio papildomo susitarimo ar kitų dokumentų, kurie galėtų paaiškinti ir pagrįsti, kodėl pabrango remonto darbai.
Didinasi atlyginimą ir išsimoka priedą
Darbuotojų atlyginimams bendrovė 2011 m. išleido per 1 mln. litų. Kontrolierė konstatavo, jog darbo užmokesčio nuostatai patvirtinti tik įmonės direktoriaus įsakymu. Kai tuo tarpu įstatuose numatyta, jog tai turėjo spręsti bendrovės valdyba. Pažeidžiant Vyriausybės nutarimą, R. Ragauskui nustatytas didžiausias atlyginimo koeficientas. Šis koeficientas gali būti nustatomas tada, kai įmonės apyvarta yra ne mažesnė nei 200 mln. litų bei joje dirba ne mažiau kaip 1000 darbuotojų. Kai tuo tarpu UAB „Ukmergės šiluma“ apyvarta nesiekia nė 30 mln. litų ir joje dirba 20 kartų mažiau darbuotojų. Maža to, R. Ragauskas savo įsakymu už balandžio mėnesį sau pasiskiria 2210 litų priedą prie atlyginimo, nors įmonės valdyba to ir nebuvo numačiusi.
Patikrino save – pažeidimų nerasta
Po minėtos audito ataskaitos paviešinimo politikai sujudo: realybę atspindinčios išvados skambėjo jiems itin nepalankiai. Rajono tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstoma ataskaita, Vydas Paknys gynėsi, kad išvadose įsivėlė klaida ir kad jo įmonė teturėjusi vos porą smulkių „Ukmergė šilumos“ užsakymų. Tačiau kontrolierė, remdamasi dokumentais, patvirtino, kad ataskaitoje yra pateikta sutarčių suvestinė ir joje figūruoja UAB „Konforta“ pavadinimas.
Ginti UAB „Ukmergės šiluma“ vadovo R. Ragausko tuomet į tribūną stojo savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys. Neturėdamas jokių svarių argumentų, patikrinimų rezultatus jis tiesiog išvadino „absurdu“. Valdantieji supranta, kad, siekiant bent kiek apginti munduro garbę, reikia imtis priemonių išvadoms paneigti: kad jos būtų tokios, kokių „reikia“. Todėl – o tai jau iš tiesų skamba absurdiškai – „Ukmergės šilumos“ ūkinę – finansinę veiklą imasi tikrinti patys šilumininkai ir savivaldybės klerkai.
Birželio 12 dieną sudaroma darbo grupė, į kurios sudėtį įeina: savivaldybės vyr. specialistas Algirdas Šuminskas, UAB „Ukmergės šiluma“ vyriausias inžinierius Gimantas Bernotas ir UAB „Dainavos energetika“ direktorius Vidmantas Žuklys.
Ar beverta stebėtis, kad ši darbo grupė jokių įmonės pažeidimų, remontuojant šilumos trasas, nei nustatė, nei aptiko, nei konstatavo. Remdamasis dabar jau „tinkamai“ atliktu auditu, J.Varžgalys teigė, kad R.Ragausko padarytos klaidos – neesminės. Valdančiosios daugumos balsais UAB „Ukmergės šiluma“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimo ataskaitai pritarta. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo palikta nuspręsti įmonės valdybai.
Nutarė nekovoti su vėjo malūnais
Nesulaukęs savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų svarstymo rajono taryboje, iš pareigų pasitraukia J. Kupčinskas. Tada šio savo sprendimo priežasčių jis neatskleidė.
Tačiau dabar J. Kupčinskas yra daug atviresnis. J.Kupčinskas pasakoja, kad tuomet jį dirbti į savivaldybę pakvietė rajono meras A. Kopūstas. Taryba jau buvo nutarusi atlikti patikrinimą šilumos tiekimo įmonėje. „Meras, pamatęs patikrinimo rezultatus, atrodė nustebęs. Tuomet supratau, kad jis nežinojo, kas ten vyksta. Tačiau jau kitą dieną, greičiausiai kažkieno įkalbėtas, A.Kopūstas savo poziciją pakeitė. Užuominomis kalbėjo, kad gal reikia pakeisti tikrinimo išvadas. Kai nenusileidau, tuomet administracijos direktorius sudarė darbo grupę kontrolės išvadoms patikrinti. Merui sakiau, kad į darbo grupę įtrauktų ir mane. Tačiau J. Varžgalys to nepadarė. Kai pamačiau grupės sudėtį, supratau, kad tas aktas niekam neįdomus“, – kalba J. Kupčinskas. „Man tai buvo panašu į interesų konfliktą – kaip ir kokios sudėties administracijos direktorius J. Varžgalys galėjo sudaryti darbo grupę kontrolierių išvadoms patikrinti. Tačiau tuo pat metu jis buvo ir įmonės valdybos pirmininkas, kuris taip pat buvo atsakingas už įmonės veiklą. Į darbo grupę jis įtraukė kitą valdybos narį, sau pavaldų administracijos darbuotoją A.Šuminską. Darbo grupėje dirbo ir UAB „Ukmergės šiluma“ vyriausias inžinierius G. Bernotas. Jis juk daugeliu atvejų ir priiminėjo darbus iš verslininkų. Trečiasis narys taip pat buvo susijęs su šilumos tiekimo bendrove. Tai pamatęs, nutariau nekovoti su vėjo malūnais ir paprašiau būti atleidžiamas iš pareigų”, – toliau pasakoja J. Kupčinskas. „Man tik keista, kad žmonių rinktiems tarybos nariams nei abejonių, nei klausimų nesukėlė tai, kad darbo grupė iš esmės tikrino pačių priimtus sprendimus. Niekas savivaldybėje ir šilumos tiekimo įmonėje apie vartotojus negalvojo. Kaina jiems nerūpėjo. Kūrė ten įvairias strategijas, jiems rūpėjo tik statybos, remontai: tai, kur pinigai sukasi“, – savo nuomonę dėsto ilgametę darbo patirtį turintis buvęs šilumininkas.
Anksčiau – nereikėjo, dabar – prireikė
Liepos mėnesį VKEKK išduoda licenciją savivaldybės valdomai šilumos tiekimo įmonei. Tačiau savivaldybė vis tiek neatšaukia ekstremalios situacijos ir šilumos kainą įmonei nustatinėja pati.
Liepos mėnesio pabaigoje vykusiame posėdyje rajono tarybai teikiamas tvirtinti UAB „Ukmergės šiluma“ 2012-2013 metų investicijų planas. Be kitų investicijų, šilumininkai planuoja statyti kiek daugiau nei 7 mln. litų vertės biokuro katilinę Deltuvos gatvėje. Posėdyje R. Ragauskas tarybos narius informavo, kad projektui gauta 2 mln. litų ES parama. Likusias lėšas, apie 5 mln. litų, bendrovė skolinsis iš bankų. Skolintos lėšos būtų įtrauktos į šilumos kainą. R. Ragauskas taip pat išdėstė, kad, pastačius katilinę, šiluma atpigtų vienu centu. Rajono tarybos nariai pritarė šiai ir kitoms įmonės investicijoms.
Iš ukmergiškių pavogti du milijonai?
Aiškėja, kad J. Kupčinskas buvo teisus sakydamas, kad „niekas savivaldybėje ir šilumos tiekimo įmonėje apie vartotojus negalvojo“. Primename, kad UAB „Miesto energija“ dar 2009 m. buvo siūliusi savivaldybei prie šilumos tinklų prijungti nepriklausomą gamintoją, „Vienybės“ gamyklos teritorijoje esančią biokuro katilinę. Šios katilinės prijungimo projekto vertė buvo 2,5 mln. litų, pusė projekto vertės būtų buvę finansuota ES paramos fondų lėšomis. Prie projekto beveik 800 tūkst. litų būtų prisidėjęs ir nepriklausomas gamintojas UAB „Pramonės energija“. Tad UAB „Miesto energija“ būtų belikę prisidėti tik 500 tūkst. litų. Tik ši suma ir būtų buvusi įtraukta į šilumos kainą. Tad palyginus matome, kad savivaldybės projektas vartotojams kainuoja 4,5 mln. litų brangiau.
Jau vėliau UAB „Miesto energija“ pagal UAB „Ukmergės šiluma“ palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir pagamintą šilumos energiją paskaičiavo, kad vien 2013 metais šilumos vartotojai už šilumą permokėjo kiek daugiau nei 400 tūkst. litų. Tad per penkerius metus vartotojai, mokėdami už šilumą, maždaug 2-iem milijonais litų sumokėjo daugiau. Pridėjus dar 4,5 mln. litų, kurie turėjo būti išleisti brangesnei savivaldybės katilinei, gaunasi jau 6,5 mln. litų skirtumas.
Nuostolių niekaip nesusiskaičiuoja
Lapkričio pradžioje Vilniaus apygardos teismas priėmė UAB „Miesto energija“ ieškinį dėl beveik 15 milijonų litų kompensacijos priteisimo iš Ukmergės rajono savivaldybės ir jai priklausančios UAB „Ukmergės šiluma“. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, galutine nutartimi grąžinęs šilumos ūkį Ukmergės rajono savivaldybei, pripažino ir investuotojo teisę gauti kompensaciją už savivaldybei teismo perduotas (nacionalizuotas) katilines ir kitas investicijas. Savivaldybės vadovai ir toliau teisinasi, jog nuostoliai patirti dėl nuomininko kaltės, vis dar skaičiuojami.
2013 m.
Paskolos negavo
2013 metų vasario mėnesį bankrutuoja „Ūkio bankas“. Šis bankas buvo laimėjęs UAB „Ukmergės šiluma“ skelbtą konkursą 5 mln. litų paskolai suteikti. Šios lėšos būtų buvusios panaudotos biokuro katilinės Deltuvos g. statybai. Paskolos sutartis turėjo būti pasirašyta po poros dienų. Gerąją banko dalį perima „Šiaulių bankas“. Savivaldybės vadovai tuomet sakė tikėję, kad paskolą suteiks būtent šis bankas. Galimai dėl to, kad tiek „Miesto energijos“, tiek „Šiaulių banko“ akcininkas yra tas pats Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, savivaldybė paskolos negauna.
Yra lygūs, yra lygesni
Jau gerą pusmetį rajone sklandė gandai, jog rajono politikas J.Armanavičius ruošiasi Ukmergėje statyti biokuro katilinę. 2013 m. vasario mėnesį statybų aikštelėje šalia Vaikų globos namų, prie pat UAB „Ukmergės šiluma“ katilinės, pradeda dirbti sunkioji statybininkų technika. Rajone vėl kyla skandalas – savivaldybė juk žadėjo pati tvarkytis perimtame šilumos ūkyje. Rajono vadovai atkakliai neigia, jog čia bus statoma privati biokuro katilinė. Tuomet paaiškėja, jog naujajai katilinei išduotos prisijungimo prie šilumos tinklų techninės sąlygos. Tačiau, anot R. Ragausko, tos sąlygos vėliau buvo sustabdytos. UAB „Ukmergės katilinė“ tuomet buvo nevienintelė bendrovė, kuri norėjo tiekti šilumą, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas. Beveik tuo pačiu metu į savivaldybės įmonę kreipėsi ir UAB „Pramonės energija“. Ji taip pat pageidavo gauti prisijungimo prie UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos trasų technines sąlygas. Įmonė savo lėšomis buvo pasiryžusi finansuoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklų išlaidas. Bendrovė teigė, jog jos eksploatuojama katilinė jau atsipirkusi, tad gali pasiūlyti žemesnes šilumos kainas, nei savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo įmonė. Tačiau, skirtingai nei UAB „Ukmergės katilinė“, jai sąlygos nebuvo išduotos.
Šilumos kaina nuosekliai didėja toliau
Šilumos kaina Ukmergėje ir toliau kopia aukštyn. 2013 metų kovo mėnesį patvirtinama 30,83 ct/kWh šilumos kaina. Rajono savivaldybėje vis dar neatšaukta ekstremali situacija ir kainą čia tvirtina ekstremalių situacijų komisija. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Akmenėje kaina sumažėja kiek daugiau nei 1 centu, iki 26,30 ct/kWh. Kituose rajonuose, kur šilumą tiekia „E-energija“ grupės įmonės, kainos taip pat mažėja: Prienuose – nuo 35,18 iki 33,52 ct/kWh, Trakuose – nuo 34,64 iki 32,31 ct/kWh.
Nuverčia A. Kopūstą
Gegužės pradžioje rajono meras A. Kopūstas išverčiamas iš posto. Nauju rajono vadovu išrenkamas Vydas Paknys. Kitame posėdyje atstatydinami ir vicemeras Regimantas Baravykas, administracijos direktorius J. Varžgalys bei jos pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė. Mero pavaduotoju išrenkamas darbietis Rolandas Janickas, administracijos direktoriumi – socialdemokratas Stasys Jackūnas, jo pavaduotoju – taip pat socialdemokratas Giedrius Pocius. Prie šios koalicijos prisijungė konservatoriai bei du Valstiečių liaudininkų sąjungos nariai – Rimvydas ir Arūnas Civilkos. Naujasis rajono meras perspėja gyventojus, kad ženklaus šilumos kainos mažėjimo ateinančius kelis metus nesitikėtų – tam neparuoštos miesto katilinės.
Ligoninė lieka be šilumos
Liepos mėnesį paaiškėja, kad Ukmergės ligoninė ir Pirminės sveikatos priežiūros centras ateinantį šildymo sezoną gali likti be šilumos. Pagal sutartį Ukmergės ligoninei priklausančią katilinę eksploatavo UAB „Izobara“. Šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad kažkokiu – tikriausiai pačiu teisiškiausiu – būdu (nes jokioms oficialioms institucijoms tai neužkliuvo) UAB „Izobara“ vadovai sugebėjo bankui užstatyti ligoninės turtą. Tad naujieji rajono vadovai nutarė didžiausią šilumos vartotoją rajone prijungti prie miesto tinklų.
Kitame „VILKMERGE.lt“ numeryje skaitykite, kaip buvo numarintas biokuro katilinės projektas; kaip toliau apdairiai, sistemingai ir, kas apmaudžiausia, sėkmingai, buvo mulkinami ir apgaudinėjami gyventojai; kaip naujieji rajono vadovai žengė tuo pačiu kreivu pirmtakų pramintu keliu. Keisčiausia ir protu nesuvokiama yra tai, jog teisinėje valstybėje, kurioje apstu kontroliuojančių ir tiriančių institucijų, dėl įvykių Ukmergės šilumos ūkyje kaltų oficialiai nėra. Pinigų plovimas, finansinės machinacijos, dokumentų klastojimas, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo konfliktai, asmeninės naudos siekimas, galų gale – kai kurių asmenų neteisėtas praturtėjimas – lieka tik prielaidose. Vienas klausimas – ar tik kol kas, ar, ukmergiškių šnekta kalbant, „suvisam“?
Albinas Juknys, Unė Jonaitytė
Žurnalo 
medžiaga
