2010 m. Ukmergės šilumos ūkis – jau ne vietinio lygmens, bet valstybinio masto problema. Savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko konfliktas peržengia rajono ribas. Šalia šilumos ūkio objektų – barikados, liepsnojantys laužai, budintys piketuotojai. Konfliktai su apsaugininkais ir policija. Tokią Ukmergę rodo ir apie tokią pasakoja šalies žiniasklaida – tarsi miestas gyventų karo sąlygomis.
Situacija, kaip grėsminga, aptarinėjama ir analizuojama LR Vyriausybėje, kitose atsakingose institucijose. Vienos jų atstovė be užuolankų pareiškia, kad krizė sukelta dirbtinai ir ji yra naudinga vietos politikams, bet kokiomis priemonėmis, būdais, metodais ir viešųjų ryšių triukais siekiantiems išlikti valdžioje ir išsaugoti postus. Šilumos ūkio „karui“ per šiuos metus išleista beveik 300 tūkst. litų.
D. Korsakaitė: karas sukeltas dėl artėjančių rinkimų
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė Diana Korsakaitė rėžia tiesiai: karas sukeltas dėl artėjančių rinkimų. „Komisija jau seniai paskelbė, kad kainos skirtumas yra viena šimtoji cento. Dėl vienos šimtosios cento tikrai nereikėjo daryti jokių revoliucijų, jokių riaušių, tai buvo galima pasiekti susėdus prie stalo, tačiau yra paprasčiau apkaltinti komisiją kažkokiomis nesąmonėmis ir investuotoją tuo, kad jis investavo ne ten, ne tiek ir ne taip. Paprasčiau savivaldybės tarybai priimti sprendimus neleisti investuoti į biokurą, savivaldybei paprasta priimti sprendimus neleisti užžiedinti ir sujungti atskirų sistemų į vieną sistemą“, – kritiką Ukmergės savivaldybės tarybai žėrė VKEKK vadovė.
Ji taip pat sakė, kad kalbos, esą šilumos kaina Ukmergėje yra didžiausia, tėra propaganda, o tai, jog neatšaukiama ekstremali situacija, yra manipuliavimas viešąja nuomone. „Ar meras, ar ne meras, bet tai tikrai susiję su rinkimais“, – tuomet teigė VKEKK vadovė. Pasak jos, jokio ekonominio pagrindo mažinti šilumos kainą ateityje nebus tol, kol nebus investuota į biokuro katilus.
A. Kopūstas: „Meru nebūsiu“
Po posėdžio į susirinkusių šalies žiniasklaidos atstovų klausimus atsakė ir rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis žurnalistams lyg niekur nieko aiškina: „Mes per daug sąžiningai elgiamės ir įstatymo stengiamės laikytis nuo pat pirmos šio konflikto dienos“. Žurnalistų spaudžiamas pasakyti, kiek sumažės šilumos kaina, ūkį perėmus savivaldybei, A.Kopūstas iš pradžių mėgino išsisukinėti, vengdamas tiesaus atsakymo, tačiau vėliau visgi išdėstė, kad iki 10 procentų kaina tikrai sumažės. Paklausus, ar šis konfliktas prasidėjo ne dėl artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų, A. Kopūstas, pridėjęs ranką prie širdies, pareiškė: „Meru nebebūsiu“.
Kainos kaip „Miesto energijos“
VKEKK taip pat išplatino viešą komentarą dėl Ukmergėje nustatytos šilumos energijos kainos. Jame teigiama, kad rajono savivaldybė šilumos energijos kainas vartotojams nustatė nepagrįsdama kainų dydžio šilumos tiekėjo sąnaudomis, o remiantis UAB „Miesto energija“ šilumos bazinių kainų pagrindu, t. y. kito šilumos tiekėjo, o ne UAB „Ukmergės šiluma“ būtinosiomis sąnaudomis šilumos tiekimui.
Vadinasi, sąnaudų analizė nebuvo atlikta, o šilumos kaina neturi ekonominio pagrindimo. Tad darytina išvada, kad savivaldybė savo valdomai įmonei patvirtino iš esmės tą pačią šilumos kainą, kurią ir taikė šilumos ūkio nuomininkas. Buvo tik minusuotos išlaidos už praėjusį laikotarpį nepadengtoms kuro sąnaudoms apmokėti. Tačiau savivaldybė nepasakė, kaip bus padengtas šis įsipareigojimas.
Rajono savivaldybės taryba (kaip ir visos kitos Lietuvoje) 2009 m. spalio mėnesį patvirtino, kad yra sukaupta daugiau nei 3 mln. Lt nepadengtų kuro sąnaudų, ir kad ši suma palaipsniui bus padengta per 24 mėnesius (į šilumos energijos kainą įskaičiuojant papildomai po 2,30 ct/kWh). Todėl lieka neaišku, kada ir kas apmokės šias išlaidas. Deja, gali susidaryti situacija, kad šias sąnaudas teks apmokėti savivaldybės biudžeto lėšomis, vadinasi, tai bus visų mokesčių mokėtojų pinigai, tarp jų ir tų, kurie niekada neturėjo ir neturi galimybės naudotis centralizuotu šilumos tiekimu – skelbiama komentare. Be to, komisija pastebėjo, jog viešojoje erdvėje savivaldybės atstovai lygina UAB „Ukmergės šiluma“ nustatytas kainas be pridėtinės vertės mokesčio, kai UAB „Miesto energija“ taikytas kainas skelbia su pridėtinės vertės mokesčiu, o taip yra klaidinami vartotojai.
Biokuro politikai nepripažįsta
„Šilumos kainos galėjo būti žymiai mažesnės rajono gyventojams, jeigu politikai, išnuomodami šilumos ūkį ir vėliau vykdydami sutarties priežiūrą, būtų įpareigoję UAB „Miesto energija“ investuoti į šilumos gamybos įrenginius, naudojančius biokurą. Šiuo metu didžioji dalis, net 95 procentai, Ukmergės rajono šilumos ūkio yra pritaikyta naudoti gamtines dujas.
Kita svarbi aplinkybė, kuri būtų užtikrinusi didesnį centralizuoto šilumos tiekimo patikimumą bei sąnaudų mažinimą, tai dviejų atskirų (izoliuotų) šilumos tiekimo sistemų Ukmergės mieste sujungimas. Rajono politikai 2007 m. nepritarė investicijai, nors, gavus ES struktūrinių fondų paramą, ekonominiais skaičiavimais investicija būtų atsipirkusi per 5 metus, o tai ateityje būtų buvęs reikšmingas rezervas šilumos kainai mažinti” – rašoma viešame VKEKK komentare.
Šalies politikų desantas Ukmergėje
Rajono vadovai puikiai pamena, jog šilumos ūkio nuomininkas dar 2005 metais Pivonijos mikrorajone norėjo statyti biokuru kūrenamą katilą, tačiau šiai, kaip ir visoms kitoms siūlytoms investicijoms, nepritarė valdančiosios daugumos politikai. Tačiau, atrodo, rajono vadovų jau niekas nebegąsdina. Jie žino, jog artėja savivaldybių tarybų rinkimai ir visi politikai ieško sau viešos tribūnos. Rajono vadovai toliau organizuoja renginius su šou elementais. Vienas iš jų – vietos politikų surengtas susitikimas su visuomene ir Seimo nariais V.Šlaito viešojoje bibliotekoje.
Buvo itin akcentuojama, kad į šį susitikimą atvyks Seimo nariai. Įaudrinti žmonės gausiai rinkosi į bibliotekos salę, atmosfera kaito. Taip tikriausiai buvo tikimasi daryti spaudimą vyriausybei bei kontroliuojančioms institucijoms, išsitraukiant savivaldybės poziciją neva palaikančios visuomenės kortą. Tuo tarpu ši visuomenė apie tikrąją padėtį Ukmergės šilumos ūkyje žinojo menkai arba nežinojo visai, arba turėjo klaidinančią, savivaldybei palankią informaciją. Čia verta pastebėti, kad iš tiesų žmonėms rūpėjo ne kuluariniai politikų žaidimai, bet paprasčiausias buitinis dalykas: kad už šilumą reikėtų mokėti mažiau.
Į susitikimą atvyko Seimo nariai – Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis, Partijos Tvarka ir teisingumas vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė bei ukmergiškių atstovas Parlamente Julius Veselka. Dalyvavo Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, Tautos ateities forumo pirmininkas Algimantas Matulevičius, Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis, Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė.
Visažinis „ekspertas“ manipuliuoja faktais ir skaičiais
Renginį pradėjęs A.Kopūstas pirmiausia apkaltina šalies žiniasklaidą, kad ši apie situaciją Ukmergėje skleidžia daug netiesos. Jis taip pat konstatuoja, kad valstybinės įstaigos gina monopolininkų intersus bei pila purvą ant savivaldybės, taip pažemindamos savivaldos principus.
Įspūdžiui sustiprinti į tribūną jau n-tąjį kartą, kai aptarinėjami šilumos ūkio reikalai, kviečiamas „nepriklausomas energetikos ekspertas“ V.Sidzikauskas, kurio „nepriklausomos“ išvados visada yra palankios savivaldybei, o „nepriklausomybė“ apmokama iš rajono biudžeto dešimtimis tūkstančių litų.
V. Sidzikauskas, nieko nelaukdamas, iš tribūnos ima manipuliuoti skaičiais. Jis teigia, kad per dešimtmetį Ukmergėje šilumos kaina padidėjo 125 proc., tuo tarpu Utenoje kainos augimas sudarė 57 proc., Panevėžyje – 85 proc., Šiauliuose – 87 proc.
Ekspertas „užmiršo“ susirinkusiems pasakyti, kad Utenoje yra apjungtos visos šilumos trasos ir šiluma tiekiama iš vienos katilinės, kuri tik per didžiausius šalčius buvo kūrenama dujomis, o kitu metu – biokuru.
Nepaminėjo jis ir to, kad savivaldybė Utenoje vartotojams, net ir didžiosioms pramonės įmonėms, neleido atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų.
Nesakė jis, kad Šiauliai ir Panevėžys patenka į visai kitą šilumos tiekėjų grupę, nes aptarnauja žymiai daugiau šilumos vartotojų. Be to, ten taip katilinės dalinai kūrenamos biokuru.
Žinoma, jis taip pat nepaminėjo, kad Ukmergėje, tik išnuomavus šilumos ūkį, pirmuosius du metus šilumos kaina buvo fiksuota ir viena mažiausių šalyje, neskaitant didžiųjų miestų – tik 12,50 ct/kWh. Neužsiminė jis, kaip iš tikrųjų elgėsi rajono vadovai: kad neleido statyti biokuro katilų, apjungti trasų, visiems norintiems leido atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Baigdamas savo interpretacijas, V. Sidzikauskas išdėsto, kad šilumos kaina, ūkį perėmus savivaldybei, kažkodėl jau mažės tik 5 procentais – kur dingo
A. Kopūsto „iki 10 procentų kaina tikrai sumažės“? Ekspertizių meistras nepaaiškina, kodėl kaina negali mažėti 20 procentų arba, pavyzdžiui, iki Utenos kainos lygio, jei, anot jo, čia buvo kaltas tik nesąžiningas nuomininkas.
VKEKK vadovei – nepasitikėjimas
Politikus iš Vilniaus tikriausiai įtikina šio eksperto išvedžiojimai. Pasipila emocingos ir audringos Seimo narių ir kitų politikų kalbos, palaikančios rajono vadovus.
Paprastiems rajono gyventojams tikriausiai buvo skaudu girdėti išdėstytus skaičius. Juk dauguma jų žiemą taupo maistui, kad apmokėtų šilumos sąskaitas – o čia net 125 proc. padidėjusi šilumos kaina.
Tuomet į tribūną pakyla tada dar eilinis ukmergiškis (vėliau – tarybos narys), savo rankomis statęs katilines – Mindaugas Tamošiūnas. Jis perskaito kreipimąsi, skirtą šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei bei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Jame susitikimo dalyviai, išklausę politikų ir kitų veikėjų pasisakymus, pareiškia nepasitikėjimą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke D.Korsakaite. Paprašyti balsuoti už pareiškimą, salėje susirinkę ukmergiškiai vieningai pakelia rankas.
Paminėtina, jog keliomis dienomis ankščiau buvo surengtas mitingas ir prie LR prezidentūros.
Šilumos karui per metus – beveik 300 tūkst. litų
Baigiantis 2010 metams, rajono tarybos narys A. Kalesnikas savo interneto svetainėje paviešina informaciją, kiek savivaldybės administracija tais metais išleido visų mokesčių mokėtojų lėšų „šilumos karui“. Nors daugiau nei 70 tūkstančių litų sumokėta saugos tarnybai, tačiau savivaldybei nepavyko atnaujinti karšto vandens tiekimo gyventojams. Pasiteisinimas: katilines apvogė buvęs nuomininkas. Advokato paslaugos kainavo per 50 tūkstančių litų. Antstoliams buvo sumokėta beveik 30 tūkst., viešųjų ryšių ir spaudos paslaugos kainavo kiek daugiau nei 76 tūkst. litų. „Nepriklausomas ekspertas“ taip pat neliko nuskriaustas – jam atseikėta beveik 60 tūkst. litų.
2011 m.
Prieš rinkimus numeta kaulą
Vasario mėnesį, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus, administracijos direktorius Juozas Varžgalys visuomenę informuoja, kad savivaldybės valdoma šilumos tiekimo bendrovė dar mažina šilumos kainas. Šventupės gyvenvietėje nustatoma 21,22 ct/kWh, o Ukmergės mieste ir Dainavoje 23,75 ct/kWh su PVM. Pasak direktoriaus, kaina sumažėjo dėl sumažinto normatyvinio įmonės pelno ir atpigusių dujų. Tačiau prisiminkime: jau ankščiau VKEKK skelbė, kad savivaldybė į šilumos kainą neįtraukė 2,3 ct/kWh kompensacijos už negautas pajamas, kai brango dujos. J. Varžgalys neužsiminė, kad į kainą nėra įkalkuliuotas nusidėvėjimo mokestis, iš kurio atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos.
Be to, savivaldybė nebegauna nuomos mokesčio, kurio dalis irgi buvo įskaičiuota į šilumos kainą.
Akmenėje, kur šilumos ūkis taip pat išnuomotas „E-energija“ grupės įmonei, tada buvo nustatyta 26,66 ct/kWh šilumos kaina. Bet į Akmenės šilumos kainą buvo įtraukta kompensacija už nepadengtas dujų sąnaudas. Tad savivaldybės vadovai eilinį kartą gudrauja: juk prie Ukmergės šilumos kainos pridėjus tuos 2,3 ct., kaina gaunasi beveik tokia pati, kaip Akmenėje. O pridėjus nusidėvėjimo ir nuomos mokestį bei išlaidas „šilumos ūkio karui“, šilumos kaina būtų net didesnė.
Be to, 2011 metų savivaldybės biudžete numatoma skirti 200 tūkst. litų dalyvavimo teismuose ir šilumos ūkio klausimų sprendimo išlaidoms apmokėti.
„Valstiečiams“ vėl pasiseka
2011 m. vasario mėnesį vyksta rinkimai į savivaldybių tarybas. Šiuose rinkimuose vėl triumfuoja Valstiečių liaudininkų sąjunga. Jie gavo septynis mandatus. Lietuvos socialdemokratų partija iškovojo 5 mandatus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatams atitenka keturi mandatai. Po tris narius naujojoje savivaldybės taryboje turės Liberalų ir centro sąjunga bei Darbo partija. Po vieną mandatą skirta Partijai Tvarka ir teisingumas bei Naujajai sąjungai (socialliberalams). Taip pat vietą rajono valdžioje užsitikrino nepriklausomas kandidatas Vydas Paknys. Tad šilumos korta valstiečius dar kartą iškelia į valdžios olimpą. Juk dabar, po gerai atidirbtų viešųjų akcijų, rinkėjų akyse A.Kopūsto vadovaujama partija asocijuojasi su kovotojais prieš monopolininkus. Arba paprasčiau: su kovotojais už eilinio žmogaus gerbūvį.
Šilumos karas į valdžią taip pat atveda ir miesto bendruomenės atstovą Mindaugą Tamošiūną. Jis į tarybą patenka pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą.
Nori svarbiausių postų
Po kelių dienų „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, socialiberalai ir „tvarkiečiai“ pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos suformavimo. Prie jų taip pat prisijungė save išsikėlęs V. Paknys. A.Kopūstas iškart po rinkimų užmiršo prieš šalies žiniasklaidą duotą priesaiką, kad meru nebus. „Valstiečiai“ koalicijoje nori išlaikyti abu svarbiausius postus su tais pačiais asmenimis juose. Anot jų, meru turėtų išlikti A.Kopūstas, o administracijos direktoriaus postas taip pat turėtų atitekti „valstiečiams“. Kandidatas į direktoriaus postą – iki šiol šias pareigas ėjęs J.Varžgalys.
Tačiau tam pasipriešina socialdemokratai. Jie nesutinka, kad abu aukščiausi rajono valdžios postai atitektų vienai partijai. Deryboms įstrigus, sudaroma nauja koalicija. Į ją įeina socialdemokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo bei Naujosios sąjungos partijos. „Valstiečiai“, pasitelkę įdomią leksiką, negali nuslėpti pasipiktinimo ir nepasitenkinimo: liko nustumti nuo valdžios. „Tokių rezultatų nesitikėjome ir negalvojome, kad galima taip „išdurti“. Kai susitariama viena, o padaroma visiškai kitaip. Man tai nepriimtina kaip žmogui, nekalbant kaip apie vadą. Viščiukai bus skaičiuojami rudenį“ – tada pareiškia „vadas“ A.Kopūstas.
Į tarybą – su nusikaltimo šleifu
Dar vasario 27 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 172 str. „Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise“. Policijos pareigūnai nustatė įtariamuosius, kurie pirko rinkėjų balsus Liberalų ir centro sąjungos naudai. Taip pat nustatyta, jog buvo nurodoma, kaip reitinguoti kandidatus. Iš penkių reitinguotų kandidatų, du patenka į tarybą – Juozas Armanavičius ir Sigitas Masiulionis. Policija turėjo duomenų, kad balsų pirkimą organizavo vienas iš politikų. Tačiau tyrimui vadovavęs prokuroras tuomet pasipriešina policininkų planams sulaikyti politikus ir juos apklausti. Prokuroras pasitenkino tuo, kad įtarimus pareiškė tik nusikaltimo vykdytojams.
Nupirkti balsai padėjo atsikovoti valdžią
Ir tuomet, kaip buvo žadėję, „viščiukus sėkmingai susiskaičiavo“ A. Kopūstas ir J. Varžgalys. „Valstiečiai“ sudaro naują koaliciją su liberalcentristais ir jiems tik į naudą, kad šių atsirado pakankamai: niekam nesvarbu, kad pirktais balsais. Mero pavaduotojo postą „valstiečiai“ tuomet pasiūlo liberalcentristui Regimantui Baravykui. Socialdemokratas Grigorijus Malčanovas, „tvarkietis“ M. Tamošiūnas, bei V. Paknys taip pat palaiko A. Kopūsto kandidatūrą. Po slapto balsavimo paaiškėja, kad vieno balso persvara meru vėl išrenkamas A. Kopūstas, jo pavaduotoju – R. Baravykas. Administracijos direktoriumi vėl tampa J.Varžgalys. Situacija valdoma – politinio pasjanso dėka viskas stojo į pirmykštes vietas. Taigi – Ukmergėje nieko naujo.
Nieko naujo ir Ukmergės šilumos ūkyje. Jis toliau su pagreičiu ritasi į prarają: techninė būklė ir eksploatavimo lygis įvertinami kaip nepatenkinami, nustatomi šiurkštūs pažeidimai. Dėl pažeidimų aukščiausiai „Ukmergės šilumos“ hierarchijoje stovintiems asmenims skiriamos nuobaudos. Toliau proteguojami „savi“, vis greičiau sukasi teismų karuselė, o centralizuotai tiekiamos šilumos kaina ne krinta – kaip ponai iš tribūnų gražiai žadėjo, kai žadėti jiems buvo naudinga – bet kyla.
Apie tai išsamiai – šilumos ūkio įvykių chronologijos XI-oje dalyje
Albinas Juknys
Unė Jonaitytė
