Žurnalo „VILKMERGE.lt“ 12(14) numeryje spausdintoje VII-oje su Ukmergės šilumos ūkiu susijusių įvykių chronologinės apžvalgos dalyje rašėme, kad 2009 m. politikai priėmė sprendimą, jog reikia anksčiau laiko (ūkis buvo išnuomotas iki 2015 m.) nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį. Tarp savivaldybės ir UAB „Miesto energija“ prasidėjo derybos – kol kas tik konsultacinio pobūdžio.
Prasidėjus deryboms, iš mirties taško pajudėjo ir J. Maironio bei Vienuolyno gatvių rekonstrukcijos. Šių gatvių rekonstrukcijos projektai strigo, nes UAB „Miesto energija“, negavusi tarybos pritarimo visoms jų suplanuotoms investicijoms, atsisakė vykdyti ir šią. Šilumininkai pareiškė tuo metu neturintys laisvų lėšų, o investicijas į J. Maironio ir Vienuolyno gatvių šilumos trasų rekonstrukciją nukėlė į kitų metų rudenį. Iki to laiko, pagal rajono savivaldybės ir gatvių rekonstrukcijos rangovo pasirašytą darbų grafiką, šiomis gatvėmis jau turėjo riedėti automobiliai. Vis tik UAB „Miesto energija“ nusileido ir paskelbė rangos darbų pirkimo konkursus. Juos laimėjo rajono politikų valdomos įmonės: Vienuolyno gatvės šilumos trasas ėmėsi rekonstruoti UAB „Izobara“, o J. Maironio – tarybos nario Valdo Petronio valdoma UAB „SMD“.
Tikrąjį pagreitį derybos įgijo 2010 m., kai ir vienos, ir kitos pusės pasitelkti argumentai įgavo „apčiuopiamą“ prasmę ir išraišką – virto pinigais: kas, kam, kiek ir už ką turi sumokėti. Jau tada buvo aišku, kad dėl sprendimo nutraukti nuomos sutartį rajonui skaudžių teisinių ir ekonominių pasekmių išvengti nepavyks.
2010 m.
Savivaldybė siūlo 5 mln. litų
2010 m. sausio mėn. UAB „E-energija“ praneša savivaldybei, jog sutiktų prieš laiką nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį, jei savivaldybė kaip kompensaciją sumokėtų 31,5 mln. litų. Rajono vicemeras Grigorijus Malčanovas tuomet pareiškė, kad prašoma suma yra nereali. Preliminariais skaičiavimais, savivaldybė sutinka sumokėti apie 5 mln. litų. „Jeigu nebus sutarta dėl kainos už šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimą – derybos bus baigtos. Tada savivaldybė žada vienašališkai nutraukti sutartį“, – kalbėjo G. Malčanovas.
Penki milijonai verslininkams būtų sumokėti ne iš šilumos tiekimo įmonės sąskaitos, o iš savivaldybės biudžeto. Šie pinigai nebūtų įtraukti į šilumos kainą. Tad, sumokėjus milijonus, šilumos kainą pavyktų išlaikyti tame pačiame lygyje, bet ekonomijos jokios nebūtų – pinigai iš esmės būtų paimti iš tos pačios kišenės.
Paprašo trigubai mažesnės kompensacijos
Kad šilumininkų prašoma suma yra nereali, pareiškia ir tuometinis UAB „Miesto energija“ generalinis direktorius J.Kupčinskas. Jis pasiprašo atleidžiamas iš pareigų. Tuomet jis sakė, kad jo ir bendrovės akcininkų nuomonės išsiskyrė. Jis taip pat užsiminė, jog jau turi susiradęs kitą darbą. Minėjo, kad dirbs toje pačioje srityje.
Šilumos ūkį išsinuomavę verslininkai nesutinka už priešlaikinį sutarties nutraukimą tenkintis pasiūlytais penkiais milijonais, tačiau sumažina ir savo reikalavimus: nuo 31 iki 10,5 milijonų litų. Apie tai balandžio 1 d. vykusiame tarybos posėdyje pranešė jam vadovavęs G.Malčanovas. Jis taip pat pareiškė, jog gauta labai svarbios informacijos, pagal kurią savivaldybė gali vienašališkai nutraukti sutartį dėl kitos šalies padarytų esminių sutarties vykdymo pažeidimų. Kokia ta informacija, vicemeras neatskleidė. Jis patikino politikus, jog yra ruošiama medžiaga neeiliniam rajono tarybos posėdžiui. Jame turėtų būti svarstomas klausimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo savivaldybės iniciatyva.
Atranda pažeidimų
Neeilinis tarybos posėdis įvyksta 2010 metų balandžio 20 dieną. Jame išdėstomi trys nuomininko padaryti neva esminiai nuomos sutarties pažeidimai:
1. Nuomos sutarties tikslus turėjo įgyvendinti specialiai tam įkurta įmonė UAB „Ukmergės energija“, kuri veiktų tik licencijuojamoje Ukmergės rajono rinkoje ir kurios valdymo organai galėtų savarankiškai priiminėti sprendimus dėl sutarties sąlygų įgyvendinimo. Dėl operatoriaus – UAB „Ukmergės energija“ – dalyvavimo verslo įmonių grupėje savivaldybė negali įgyvendinti teisės tinkamai kontroliuoti investuotojo realių investicijų, priskiriamų Ukmergės rajono šilumos ūkiui, o sutarties šalys – UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ – nebėra savarankiškos, vykdant šią sutartį.
2. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo be savivaldybės rašytinio sutikimo jokiomis aplinkybėmis neįkeisti, neparduoti ar kitaip neperleisti perimto ir naujai sukurto turto. Tačiau UAB „Ukmergės energija“, neinformavusi savivaldybės, nesusijusiai su sutarties vykdymu veiklai yra sudariusi ilgalaikes paskolų sutartis su kredito institucijomis bei su grupės įmonėmis, o paskolų pagal šias sutartis grąžinimui buvo įkeistas bendrovės ilgalaikis materialusis turtas ir piniginės lėšos bankų sąskaitose. Dėl investuotojo veiklos, nesusijusios su sutarties vykdymu ir dėl prisiimtų papildomų finansinių įsipareigojimų, nesusijusių su sutarties vykdymu, išaugo palūkanų sąnaudos, o tai neišvengiamai susiję su tiekiamos šilumos energijos Ukmergės rajono vartotojams kainos augimu.
3. Nustatyta, kad centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos Trakų rajono vartotojams yra iš dalies dengiamos (subsidijuojamos) UAB „Ukmergės energija“ lėšomis.
Apie praeitį nieko nenori girdėti
Šiame rajono tarybos posėdyje dar kartą paaiškėja, kad savivaldybės vadovai vengia, jog būtų prisiminti jų sprendimai, padaryti praeityje. Liberaldemokratė Regina Kaupienė bei konservatorius Evaldas Čirba paklausė, ar savivaldybė viską padarė, kad nuomos sutartis būtų išsaugota, ar buvo vykdoma pakankama savivaldybės priežiūra ir kontrolė.
Į šiuos klausimus tarybos posėdyje atsakinėjo savivaldybės pasisamdytas advokatas Virgilijus Kaupas. „Dėl priežiūros komisijos, tai, bent jau teikiant teisinę nuomonę, nebuvo tokios užduoties nei tikslo, nei, manau, ir pagrindo, vertinti per šią prizmę: ar priežiūros komisija tinkamai atliko savo darbą, nepastebėjusi tų pažeidimų. Mes kaip pagrindą ėmėme tai, kad pažeidimai tapo žinomi paskutiniu metu… “ – tuomet politikams aiškino V. Kaupas. Jis taip pat sakė, kad vertino paskutiniųjų pusės metų susirašinėjimo dokumentus tarp savivaldybės ir verslininkų.
Tuometinis konservatorius (dabar – liberalas) Andrius Kalesnikas klausė, ar savivaldybė pati nepadarė esminio sutarties pažeidimo, leisdama bankrutuoti UAB „Šventupė“. „Ar savivaldybės pusė yra švari?“ – klausė A. Kalesnikas. Tačiau valdančiosios daugumos politikai nieko nenorėjo girdėti apie savivaldybės vadovų veiksmus praeityje. „Man atrodo, kad mūsų kolega pateikia nevisiškai tinkamus klausimus, nes advokatas, manau, turi ginti interesus, o ne kelti klausimus, nesakysiu, kam“, – tuomet pareiškė socialdemokratas Arūnas Jasaitis.
Ar iš tribūnos sakė tiesą?
„Mano ir mūsų vertinimu, Ukmergės rajono savivaldybės sudaryta 2000 m. gruodžio 20 d. sutartis, jos nuostatos turi būti vertinamos kartu su savivaldybės organizuotu konkursu dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos, tai yra, dėl investitoriaus parinkimo“, – taip posėdyje kalbėjo V. Kaupas.
Tai tik dar kartą įrodo, kad per penkerius metus, kuomet prie rajono vairo stojo A. Kopūstas, reikalavimai su šilumos ūkio nuomininku pasirašyti visiškai naują sutarties redakciją buvo neteisėti. Nuomininkas į savivaldybės reikalavimus atsikirtinėjo, kad visiškai naujos sutarties, neatsižvelgiant į vykusio konkurso sąlygas, sudaryti negalima. Tačiau savivaldybė visus penkerius metus laikėsi savo pozicijos. O šiame posėdyje ji visa tai sugebėjo apversti sau palankia linkme. „Mums teko peržiūrėti visus priežiūros komisijos dokumentus, nes operatorius per visą derybinės grupės darbą akcentavo, kad abiejų pusių bendradarbiavimas buvo beveik nepriekaištingas. Galiu atsakingai pareikšti, kad nuo 2004 metų komisija nuolatos nurodydavo vienokius ar kitokius sutarties pažeidimus. Gal jie nebuvo esminiai, tačiau tokio bendradarbiavimo negalima vadinti tokiu, kokio mes laukėme, sudarydami sutartį“, – tuomet iš tribūnos rėžė G. Malčanovas. Panašu, kad politikai net nebandė susipažinti su priežiūros komisijos darbo dokumentais, tad šie G. Malčanovo žodžiai buvo priimti kaip tiesa.
Kokio bendradarbiavimo tikėjosi?
Vicemeras dar kartą priminė, kad nuo 2004 metų komisija pradėjo reikšti pretenzijas šilumininkams. Kaip tik tada pasikeitė rajono vadovai – išskyrus G. Malčanovą. Vicemeras pakartojo, kad jie tikėjosi ne tokio bendradarbiavimo. Prisiminkime, ką apie bendradarbiavimą kalbėjo V.Strioga. „Kaip man pasakė A. Kopūstas, visa tai įvyko todėl, kad „jūs su mumis nebendravote”. Tai kaip Ukmergės miesto politikas supranta tą bendravimą? Gal tarybiniais metodais? Mes esame skaidri įmonė, mes neturime grynųjų pinigų ir pas mus nėra jokio grynųjų pinigų santykio su jokiais politikais. Aš darau prielaidą, kad būtent šioje vietoje to bendravimo ir pritrūko“, – kalbėjo V. Strioga.
Balsavo už sutarties nutraukimą
Tame pačiame posėdyje šilumininkų advokatas S.Aviža pareiškia, kad jie nebuvo informuoti apie savivaldybės rastus esminius sutarties pažeidimus. Jis politikų prašė duoti laiko pasiruošti atsakymams ir tuomet išklausyti antrąją pusę. Meras advokatą apkaltino melu ir nutildė, bekalbantį tribūnoje. Didžioji dalis rajono tarybos narių jau, matomai, buvo apsisprendę, ir išklausyti antrosios pusės nepanoro.
Politikai nutaria balsuoti dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Nuo balsavimo procedūros nusišalina du tarybos nariai: Naujosios sąjungos atstovas V. Petronis ir liberalcentristas J. Armanavičius (abiejų valdomos įmonės buvo laimėjusios konkursą miesto šilumos trasoms renovuoti). Už tai, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, balsuoja: Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai A. Kopūstas, Elena Mirinavičienė, Vladislovas Spruogis, Valentinas Genys, Danutė Užkurėlytė, Rimvydas Civilka, Zofija Belickienė, konservatorius E. Čirba, socialdemokratai G. Malčanovas, Arūnas Dudėnas, A. Jasaitis, Kazys Grybauskas, Darbo partijos nariai Kazys Cesevičius, Angelė Jokubynienė, naujasąjungietis Gintaras Plevokas. „Prieš“ balsavo liberalcentristai Regimantas Baravykas ir Romas Pivoras. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai R. Kaupienė, Aleksandras Bulgarauskas, konservatorius Antanas Dambrauskas ir tuometinis konservatorius A. Kalesnikas neužpildė biuletenių, todėl jie pripažinti negaliojančiais. Posėdyje nedalyvavo konservatorius Juozas Galiauskas ir „darbietis“ Jonas Levulis.
Suskaičiavus balsus, paaiškėja, kad nuo gegužės 30 dienos nuomos sutartis nutraukiama.
Pergudravo teismą?
Kaip vyks šilumos ūkio turto perėmimas, savivaldybės vadovai neatskleidė net ir rajono tarybos nariams. Balandžio 29 dienos posėdyje opozicijoje dirbantys politikai mėgino gauti informacijos apie tai, kas vyksta šilumos ūkyje. Tačiau G.Malčanovas pareiškė, kad informacijos buvo pateikta tiek, kad nebūtų pakenkta komisijos, kuri ruošėsi perimti turtą, darbui. UAB „Miesto energija“ atsisakė perduoti turtą ir rajono tarybos sprendimą apskundė teismui. Tuomet rajono vadovai kreipėsi į Ukmergės apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gegužės 31 d. skubos tvarka teismo pirmininkas Evaldas Pašilis priėmė nutartį „nedelsiant perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009-12-31 UAB ,,Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009-12-31 UAB ,,Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009-12-31 naujai sukurto turto sąrašą“. Tačiau savivaldybė, prašydama taikyti apsaugos priemones, nepateikė ieškinio, motyvuodama, kad jis dar ruošiamas. Šiuo veiksmu savivaldybės vadovai pergudravo teismą – mat pagal įstatymą į apylinkių teismų kompetenciją patenka teisė spręsti ginčus, kurių suma neviršija 100 000 Lt.
Ši teismo nutartis atrišo rankas antstoliams. Supratę klastą, šilumos ūkio nuomininkai atsisakė bendrauti tiek su savivaldybės atstovais, tiek su antstole. Tačiau, padedami policijos pareigūnų, savivaldybės atstovai, lauždami katilinių duris, pradeda periminėti šilumos ūkio turtą.
„Man skaudu – aš juk ukmergiškis“
Pradėjus periminėti turtą, paaiškėjo, kad savivaldybei padėti ėmėsi buvęs UAB „Miesto energija“ generalinis direktorius J.Kupčinskas. „Išeidamas iš UAB „Miesto energija“ aš neturėjau tikslo pereiti dirbti į savivaldybę. Tiesiog tuomet aš pavargau. Nuo 2004 metų, kai į valdžią atėjo A.Kopūstas ir J.Varžgalys, prasidėjo spaudimas visose srityse. Vartotojai buvo nuteikinėjami – mes blogi, vagys, „žulikai“. Pasipylė straipsniai spaudoje. Skaudu buvo, aš juk ukmergiškis. Vėliau ir nuomininkas pradėjo elgtis atitinkamai, įžūlokai – taip, kaip su juo elgėsi ir savivaldybės vadovai. Aš buvau tarp dviejų ugnių, muolatinėje įtampoje”, – prisiminė J. Kupčinskas. „Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo „E-energijos“ parengtas raštas, kuriame iš savivaldybės už nuomos sutarties nutraukimą buvo prašoma virš 30 mln. litų. Aš žinojau, jog tai nesąmonė, tačiau, kaip įmonės vadovas, turėjau jį pasirašyti ir nunešti savivaldybei. Man suėjo 65 metai, tad nusprendžiau ramiai pagyventi ir pasitraukiau iš generalinio direktoriaus pareigų. Išeidamas pasirašiau nekonkuravimo sutartį, kad nepradėsiu dirbti savivaldybėje“.
Siūlė civilizuotą nutraukimo būdą
„Aš 10 metų dirbau šilumos tinklų projektuotoju, 22 metus – pačioje šilumos tiekimo įmonėje“, – toliau pasakojo J. Kupčinskas. „Teisybė – kai išėjau iš darbo, A.Kopūstas paprašė mano pagalbos. Aš siūliau savivaldybei civilizuotai nutraukti sutartį. Nuomos sutartyje buvo toks punktas, kad po penkerių metų savivaldybė gali nutraukti sutartį. Jei sutartis nutraukiama savivaldybės iniciatyva, tuomet verslininkams reikėjo kompensuoti nenusidėvėjusias investicijas, apmokėti vartotojų skolas ir kompensuoti negautas pajamas iš veiklos. Tai nebūtų buvusi didelė suma – apie 5 mln. litų. Tačiau kažkodėl buvo pasirinktas kitas variantas – su spynų pjaustymais. Rajono vadovai manė, kad atneš teismo nutartį ir ūkis jau jų. Bet verslininkai gynėsi. Tuomet A.Kopūstas manęs paprašė dalyvauti savivaldybės turto perėmimo komisijos veikloje. Aš savivaldybės vadovus perspėjau, jog turiu pasirašęs nekonkuravimo sutartį. Tačiau savivaldybės administracijos teisininkai tikino, jog tai nebus sutarties pažeidimas, nes negausiu jokių pajamų. O jei teismas ir nuspręstų kitaip, man bus kompensuotos visos išlaidos. Aš žinojau šilumos ūkį kaip penkis pirštus ir sutikau padėti savivaldybei“, – pasakojo J. Kupčinskas.
Surado naują direktorių
„Kai susirgo tuometis UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius R.Paliulis, A.Kopūstas manęs prašė ateiti dirbti arba surasti žmogų, kuris galėtų vadovauti įmonei“, – pasakojo J. Kupčinskas. „Aš atsisakiau eiti. Siūliau ir tada tik būsimam merui Vydui Pakniui, tačiau jo kandidatūra kažkodėl netiko rajono vadovui. Tuomet prisiminiau buvusį savo kolegą Raimondą Ragauską, anksčiau dirbusį UAB „Prienų energija“ vadovu. Ši bendrovė taip pat priklausė „E-energija“ įmonių grupei. Tada tikrai buvo sunku surasti žmogų, kuris kažkiek nusimanytų apie šilumą ir dar sutiktų eiti dirbti į įmonę, gyvenančią „karo stovyje“. Vėliau visų savo sprendimų, kad padėjau savivaldybei, labai pasigailėjau. Verslininkai kreipėsi į teismą, kuris pripažino, kad aš pažeidžiau nekonkuravimo sutartį, ir prisiteisė iš manęs per 20 tūkst. litų. Savivaldybės vadovų pažadai kompensuoti visas išlaidas buvo greitai užmiršti ir man teko pačiam mokėti priteistą sumą“, – teigia J. Kupčinskas.
Toliau įvykiai klostosi ta linkme, kurią jau galima apibūdinti kaip dramatišką: vyksta piketai, nutraukiamas karšto vandens tiekimas, rašomi pareiškimai policijai. Apie tai detaliai – „VILKMERGE.lt“ žurnale Nr. 14 (16).
Albinas Juknys, Unė Jonaitytė
