vilkmerge.lt tyrimas. Savivaldybė prieš Kainų komisiją: kur prasmego šimtai tūkstančių? (IV dalis)

    1291
    0

    mitingas siluma 20110922 003

    Tęsiant žurnalistinį tyrimą apie Ukmergės rajono šilumos ūkio perėmimą 2010-ųjų metų laikotarpis išsiskiria gražiais viešai deklaruotais rajono vadovų pažadais. Deja, daugelis jų vėliau nebuvo įgyvendinti, kaip tuomet ir įspėjo visus šalies šilumos ūkio monopolistus prižiūrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

    Iki šiol kainų komisijai vadovaujanti Diana Korsakaitė jau tuomet įvardino, jog konfliktas sukeltas dėl artėjančių rajono savivaldybės tarybos rinkimų: „Komisija jau seniai paskelbė, kad kainos skirtumas yra viena šimtoji cento. Dėl vienos šimtosios cento tikrai nereikėjo daryti jokių revoliucijų, jokių riaušių, tai buvo galima pasiekti susėdus prie stalo, tačiau yra paprasčiau apkaltinti komisiją kažkokiomis nesąmonėmis ir investuotoją tuo, kad jis investavo ne ten, ne tiek ir ne taip. Paprasčiau savivaldybės tarybai priimti sprendimus neleisti investuoti į biokurą, savivaldybei paprasta priimti sprendimus neleisti užžiedinti ir sujungti atskirų sistemų į vieną sistemą“.

    2 copy copy

    Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovė: „Ar meras, ar ne meras, bet tai tikrai susiję su rinkimais. Jokio ekonominio pagrindo mažinti šilumos kainą ateityje nebus, kol nebus investuota į biokuro katilus”.

    Jos manymu, teiginys, esą šilumos kaina didžiausia Ukmergėje, buvęs savivaldybės propaganda, kuri, manipuliuodama viešąja nuomone, leido neatšaukti ekstremalios padėties ir naudotis teisės aktų numatytomis išimtimis.
    Kainų komisijos vadovės priekaištus dėl ankstyvos rinkimų kampanijos (iki rinkimų 2011 metų vasarį dar buvo likęs pusmetis) tuometinis rajono meras Algirdas Kopūstas pridėjęs ranką prie širdies dievagojosi „meru nebebūsiąs“. Ta proga šiandien galima prisiminti ir 2011-ųjų peripetijas rajono savivaldybėje, ir vieną tarybinį animacinį filmą, kur apie vieną prastą melagį buvo klausiama: „Kur aš jį mačiau?“.

    Šilumos kainos lūžis 2013 metų lapkritį

    grafikas

    Kaip matyti iš pagal oficialius „Ukmergės šilumos“ ir VKEKK duomenis sudaryto šilumos kainos grafiko, kainos „lūžis“ Ukmergėje fiksuotas 2013 rudenį, kai rajone nutraukta ekstremali situacija ir savivaldybės valdomos „Ukmergės šilumos“ tiekiamo šilumos energijos kainą pradėjo nustatinėti ne ekstremalios situacijos komisijos, o kainų komisija.
    Visgi, net du šildymo sezonus (nuo 2011-ųjų iki 2013-ųjų) šilumos kaina Ukmergėje buvo gerokai per didelė – apytiksliai galima vertinti, jog visi šilumos energijos vartotojai už vieną kWh vidutiniškai permokėdavo net po 2-3 centus. Per metus Ukmergėje sunaudojant apie 60 MWh šilumos energijos susidaro net  120-180 tūkst. litų skirtumas. Tai reiškia, jog gyventojai per dvejus metus permokėjo beveik trečdalį milijono litų? O tai – po beveik 50 litų kiekvienai šeimai, besinaudojančiai centralizuotai tiekiama šiluma.
    Kaip savaitraštis „Vilkmerge.lt“ jau rašė, tokia situacija itin keista prisimenant 2010-aisiais viešai mero Algirdo Kopūsto duotą pažadą bent 10 procentų „tikrai sumažinti šilumos kainą“.

    Neatsakingi sprendimai – Ekstremalių situacijų komisijos darbas?

    Rajono savivaldybės ir UAB „Miesto energijos“ ginče pagrindinį „ėjimą žingsniu“ 2010-ųjų rugsėjo pabaigoje padarė savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys, paskelbęs Ukmergėje šildymo sezono pradžią ir sukvietęs rajono ekstremalių situacijų komisija. Būtent ši komisija, kurios dauguma sudaro savivaldybės administracijos darbuotojai ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai, paskelbė rajone ekstremalią situaciją. Šis sprendimas savivaldybės valdomai UAB „Ukmergės šiluma“ sukūrė teisines prielaidas be šiaip jau būtinų taršos leidimų, šilumos tiekimo licencijos bei sutarties su dujų tiekėjais užkurti katilines.
    Tačiau 2010-ųjų sprendimas, kurį galima suprasti ir, bent iš dalies, pateisinti, sukūrė situaciją, kai Ukmergės gyventojai liko vieni prieš šilumos ūkio monopolį. Jeigu VKEKK savo administracijoje turi patyrusius specialistus ir visada siekia ginti vartotojų interesus, tai rajono ekstremalių situacijų komisijos sudėtis ir kompetencija visiškai kitokia. Panašu, jog rajono savivaldybė ekstremalios situacijos paskelbimui pradėjo ruoštis dar vasarą – 2010-ųjų rugpjūčio 11 dieną buvo patvirtinta naujos sudėties Ekstremalių situacijų komisija. Tarp 19 narių – savivaldybės komunalinų įmonių vadovai, gydytojai, policijos komisariato viršininkas, gaisrininkas ir civilinės saugos specialistai. Dabar tai rėžia akį, tačiau anuomet niekam nekilo klausimo, kodėl tarp jų nėra nei vieno kvalifikuoto šilumininko ar specifinėje šilumos ūkio srityje darbo patirties turinčio ekonomisto.
    Matyt, būtent patyrimo trūkumu ir galima paaiškinti, kodėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sugebėjo apginti rajono gyventojus, o vietiniai specialistai trejus metus klusniai tvirtino „Ukmergės šilumos“ teikiamus skaičiavimus. Galima šiuos daugelio rajone veikiančių valstybinių ir savivaldybės organizacijų vadovus pateisinti teigiant, jog visi daro klaidų, tačiau žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo naujos intriguojančios detalės.

    Kaina augo nepagrįstai išlaidaujant

    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo ataskaitoje pateikti įspūdingi duomenys apie galimą piktnaudžiavimą rajono gyventojų sąskaita. Pavyzdžiui, savivaldybės kontrolieriai nustatė, jog pažeidžiant Vyriausybės nustatytą tvarką „Ukmergės šilumos“ direktoriui Raimondui Ragauskui vien per 2011 metus buvo išmokėta apie 20 tūkst. litų per didelis darbo užmokestis, nes be teisinio pagrindo nustatytas 7-ių MMA atlyginimo koeficientas (vietoj priklausančių 4,9). Be to, direktorius pats sau 2011 metų balandį išsimokėjo daugiau nei 2 tūkst. litų priedą, nepaisydamas bendrovės valdybos draudimo spalį vyko į komandiruotę Vokietijoje (bendros išlaidos – daugiau nei 4 tūkst. litų).
    Kontrolieriams užkliuvo ir nepagrįstai dideli kai kurių darbuotojų atlyginimai. Pavyzdžiui, dar 2010 metų gruodį priimtam technikui (antraeilės 0,25 etato pareigos) nustatytas 1250 litų atlyginimas (t.y. dirbant pilnu etatu atlyginimas sudarytų 5 tūkst. litų per mėnesį), o nuo lapkričio dirbusiam inžinieriui energetikui – dar didesnis 1650 litų atlyginimas už ketvirtį etato (pilno etato atlyginimas – 6600 litų).
    Ataskaitoje atskirai išskirtos pareigybės, kurios visai nesusijusios su įmonės veikla. Pavyzdžiui, kontrolieriai kėlė klausimą, ar iš tiesų bendrovei reikalingas poilsiavietės vadybininkas? Oficialiame dokumente nepaminėta aplinkybė, jog šias pareigas užėmė savivaldybės teisininko gyvenimo draugė. Iš 2011 metų veiklos sąnaudų lentelės matyti, jog vien darbo užmokestis šiai pareigybei sudarė apie 1250 litų per mėnesį, dar panašią sumą kainavo kitos poilsiavietės sąnaudos. Ir visa tai gulė ant rajono gyventojų pečių.

    Remonto darbai – saviems

    maironio g. vilkmerge.lt

    Savivaldybės perimto rajono šilumos ūkio pinigai tekėjo į savivaldybę kontroliuojančių politikų įmones (nuotraukoje – Maironio gatvė, kurioje remonto darbus atliko dabartinio mero bendrovė).

    Savivaldybei perėmus rajono šilumos ūkio kontrolę „Ukmergės šilumos“ lėšos nenusėdo įmonės viduje dirbantiems specialistams, bet pajudėjo naujoms privačioms įmonėms. Per 2010-2011 metus vos penkioms privačios įmonės atliko darbų už beveik 1,7 mln. litų. Daugiau nei pusė sumos (959 tūkst. litų) atiteko UAB „Statybos montavimo darbai“, priklausančiai  Valdui Petroniui, už šilumos tinklų Maironio gatvėje kapitalinį remontą. Beveik 350 tūkst. litų už įvairius remonto darbus sumokėta UAB „Ukmergės remontas“ kartu su subrangovu UAB „Komforta“ – dabartinio rajono mero Vydo Paknio įmonei. Rajono savivaldybės tarybos nariui Juozui Armanavičiui priklausančiai UAB „Izobara“ atiteko daugiau nei 270 tūkst. litų už katilinių priežiūrą 2010 metais ir šilumos tinklų remontą Anykščių gatvėje. 105 tūkst. litų už šilumos įrenginių derinimą ir priežiūrą sumokėta UAB „Termolink“.

    juozas kupcinskas 2

    Juozas Kupčinskas, buvęs savivaldybės žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas, sako, jog „Ukmergės šiluma” nebuvo suinteresuota mažiausiomis sąnaudomis atlikti būtinus remonto darbus.

    Kaip savo pažymoje konstatavo „Ukmergės šilumos“ veiklos 2011 metų ir 2012 metų I ketvirčio audito išvadas rengęs Juozas Kupčinskas, bendrovė nebuvo suinteresuota kuo mažiausiomis sąnaudomis atlikti būtinus remonto darbus. Taupant lėšas darbus privalėjo atlikti bendrovės darbuotojai, o nuomotis tik žemės kasimo mechanizmus. Be to, patikrinus darbų atlikimo aktus pavyko nustatyti, jog užaktuoti didesni darbų kiekiai net 111 tūkst. litų sumai.
    Viešieji pirkimai vykdyti tik „dėl akių“

    Redakcijos gauta „Ukmergės šilumos“ vykdytų pirkimų medžiaga atskleidžia mechanizmą, kaip rajono gyventojų pinigus „įsisavindavo“ susijusios įmonės. Pavyzdžiui, 2011-ųjų vasarą bendrovė pagal supaprastinto pirkimo, vykdomo apklausos būdu, tvarką sudarė sutartį su UAB „Ukmergės remontas“ dėl šilumo tinklų remonto Kauno gatvėje. Apklausoje dalyvavo tik dvi įmonės – pirkimo laimėtojas ir jam vėliau subrangos pagrindu paslaugas teikusi dabartinio mero įmonė UAB „Komforta“.
    Kitas atvejis – šiluminė trasa Vasario 16-osios – A.Smetono gatvėse. Mechanizmas veikė taip pat – laimėjo UAB „Ukmergės remontas“. Tiesa, šiuo atveju kainų apklausos teatre be vėliau subrangovu tapusios „Komfortos“ dalyvavo ir trečioji dalyvė – UAB „Augėjas“, kurios pasiūlymas pripažinta neatitikusiu konkurso sąlygų.
    Kainų komisijos patarimų neišgirdo
    Dar 2010-ųjų rugsėjį vartotojų interesus ginančios organizacijos kreipėsi į Kainų komisiją su prašymu paaiškinti, ar Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nustatytos šilumos kainos yra teisėtos ir pagrįstos tiekėjo būtinosiomis sąnaudomis.
    Atsakydama VKEKK išplatino viešą komentarą, jog viešojoje erdvėje Ukmergės rajono savivaldybės atstovų lyginama UAB „Ukmergės šiluma“ nustatyta kaina be pridėtinės vertės mokesčio, kai UAB „Miesto energija“ taikytas kainas skelbia su pridėtinės vertės mokesčiu. Todėl ekspertai darė išvadą, jog Ukmergės savivaldybės skelbiamas 25 proc. šilumos kainos sumažinimas iš tikrųjų yra tiesiog nekorektiškas ir negalimas kainų lyginimas.
    Šilumos ūkio žinovai tuomet atkreipė dėmesį, jog šilumos energijos kainos vartotojams Ukmergėje buvo nustatytos nepagrindžiant kainų dydžio šilumos tiekėjo sąnaudomis. Neva šilumos kainos yra nustatomos remiantis UAB „Miesto energija“ šilumos bazinių kainų pagrindu, t. y. kito šilumos tiekėjo, o ne UAB „Ukmergės šiluma“ būtinosiomis sąnaudomis šilumos tiekimui. Iš to Kainų komisija darė išvadą, jog sąnaudų analizė nebuvo atlikta, o UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos kaina yra be ekonominio pagrindimo.
    Dar 2009 metų spalį Ukmergės rajono savivaldybės taryba buvo patvirtinusi daugiau nei 3 mln. litų sumą siekiančias nepadengtas kuro sąnaudas. Planuota, kad ši suma palaipsniui bus padengta per 24 mėnesius į šilumos energijos kainą įskaičiuojant papildomai po 2,30 ct už kWh. Tačiau ir ši pastaba Ukmergėje liko neišgirsta, o rajono politikai rado greitą būdą „sutaupyti ateities sąskaita“.
    Kas atlygins žalą gyventojams?
    Šiandien akivaizdu, kad rajono ekstremalių situacijų komisija, dirbusi trejus metus, dėl patyrimo stokos ir neturėdama reikalingų žinių padarė apčiuopiamą žalą rajono šilumos ūkio vartotojams (vidutiniškai vienos šeimos permoka sudaro apie 50 litų). To buvo galima išvengti, nes formaliai procese nedalyvaujanti Kainų komisija teikė savo patarimus, siekė ginti vartotojų interesus. Kodėl į profesionalų patarimus buvo neatsižvelgiama, atrodo, liks devyniolikos komisijos narių sąžinės reikalu.
    Tačiau ne tik sąžinės reikalas yra kai kurių rajono politikų pinigavimasis, kai savivaldybės valdomos įmonės paslaugas pirko ne už rinkos kainą ir be viešų konkursų.

    Ar tuo susidomės teisėsaugos institucijos, sužinosime jau greitai.

    Albinas Juknys

    Skaitykite ir žurnale:

    vilkm

     

    Susiję straipsniai:

    I dalis: vilkmerge.lt tyrimas. Per dešimtmetį 25 mln. Ukmergės litų paleista vėjais (I dalis)

    II dalis: vilkmerge.lt tyrimas. Kur tekėjo ir teka Ukmergės šilumos ūkio pinigai?

    III dalis: vilkmerge.lt tyrimas. Kas pelnėsi iš šilumos ūkio karo?

     

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia