Gamta tyliai atbudo, bylodama vieną – gyventi, grožėtis, mylėti. Į naują gyvenimą skverbiasi siela laisva. Laukai pavasariu kvepia. Vėl blykčioja rasa ant žolės, vėl šypsosi saulė danguje lyg žiedas. Sudūzgė bitutės medaus aviliuos. Vėjo balsas barchatinis džiovina pavasario ryto rasas, o gegužės 6 dieną, sekmadienį, tikintieji skubėjo į Švč. Trejybės bažnyčią esančią Vidiškių miestelyje, Ukmergės rajone, į Šventąsias Mišias. Juolab, kad Dievulis davė gerą, šiltą ir saulėtą orą.
Pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiama Motinos Diena. Gegužė – Švč. Mergelės Marijos mėnuo. Prieš penketą mėnesių susikūręs naujas bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininkės Daivos Šermukšnienės, prieš Mišias sugiedojo Švč. Mergelės Marijos Litaniją ir giesmę „Sveika, Marija, Motina Dievo“.
Šią iškilmingą dieną bažnyčioje susirinkusius tikinčiuosius sveikino kunigas Laurynas Grikietis:
„Ši šventė – ne tokia kaip kitos, pavasariniam glėbyje, Mama – tai Dievo vardas mažų vaikučių lūpose ir širdyse. Dievas neturėjo laiko pasirūpinti visais žmonėmis, todėl Jis sukūrė Mamas“. Klebonas kvietė melstis už gyvas bei mirusias Motinas.
Jei ne Mama, nė vienas mes nebūtume išvydę šio pasaulio. Sakoma, kad tik pagimdžiusi savo vaikus, pradedi suprasti tai, ką gavai iš savo Mamos. Širdyje gimsta gilus dėkingumas ir supratimas.
„Geroji fėja – Tu neišgalvota, bet nesuprantamai tvirta, neįminta liks paslaptis – žavi,
Mama – tarsi žvaigždė prie lango rymai vaikų belaukdama,
Kantri, gracinga, išdidi, švelnumą, meilę dosniai daliai berdama,
Lenkiuosi Tau, kuri supai nuo vygės lopšio, vedei už rankos, vienintelė vardu esi – Mama“.
Motinai, kaip ir Marijai, skirtas pats gražiausias pavasario mėnuo. Gegužė. Už rūpestėlius, vargus, švelnumą, meilę begalinę, Joms patys gražiausi žiedai ir mūsų širdžių šiluma.
Tokią ypatingą progą Šv. Mišiose skambėjo bažnyčios choro giedamos giesmės Marijai ir Motinai. „Marija, Marija“, „Tau, Motina, Brangioji“, kitos gražios giesmės.
Šios tauriausios šventės dieną penkios mergaitės išpažino Pirmąją Išpažintį ir priėmė Pirmąją Komuniją. Mergaitės – tikrosios katalikės.
Šv. Mišių metu klebonas laimino į Dievo namus maldai susirinkusias Mamas.
Viešpačiui prie altoriaus buvo nešamos atnašos, kurias pašventino bažnyčios klebonas:
Gėlės – jos skirtos visoms bendruomenės Motinoms. Jaunieji Misionieriai padedant būrelio vadovei Giletai Laskauskienei, savo rankomis padarė šias gėles.
Žvakės – mūsų šviesaus prisiminimo už visas mirusias Motinas, kurios su meile rūpinosi savo vaikų religiniu auklėjimu.
Rankšluostis – lino rankšluostis austas močiučių. Skatina branginti moterų darbą.
Duona – kasdieninė duona, kurios kvapą ir skonį jaučiame kasdieną.
Duona ir Vynas – skirti prisiminti Viešpaties Jėzaus paskutinę vakarienę, kurią atšvęsti panorėjo su savo mokiniais.
Iš Vilniaus pas giminaičius į svečius atvykusi parapijietė, padovanojo bažnyčiai 100-tą rožės žiedų.
Nuoširdžiai dėkojame parapijietei už dovanotas gėles, jos kilnų poelgį.
Pasibaigus Šv. Mišioms, Jaunųjų Misionierių darytas gėles, parapijos klebonas po žiedą dovanojo bažnyčioje meldusioms Motinoms.
Nors pavasario šalna Motinoms ant plaukų, veido uždėjo žymę, šypsena nuo veido joms niekad nedingsta.
Mielosios Mamos, Močiutės – laimės, sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos Jums.
Genoefa Povilavičienė
