Pradinis Kultūra Renginiai Vedėme konferenciją „Lietuvos kelias į valstybingumą. Ukmergė Lietuvos 100-mečio istorijos vingiuose“

Vedėme konferenciją „Lietuvos kelias į valstybingumą. Ukmergė Lietuvos 100-mečio istorijos vingiuose“

2538
0

Vasario 10 d. LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“, Ukmergės kraštotyros muziejus, aktyviai talkinant Ukmergės savivaldybės tarybos nariui Romui Pivorui, organizavo konferenciją „Lietuvos kelias į valstybingumą. Ukmergė Lietuvos 100-mečio istorijos vingiuose“.


Renginio vedantysis R. Pivoras pristatė svečius: LR Seimo narius Juozą Varžgalį ir Juozą Imbrasą, LPS „Bočiai“ pirmininką mokslų dr. Petrą Ruzgų, LPS „Bočiai“ Utenos bendrijos / pirmininkas Vladas Žilėnas/, Širvintų bendrijos / pirmininkas Vladislovas Jablonskas/ delegacijas, Anykščių bendrijos pirmininkę Ireną Grežeckienę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotoją, Ukmergės filialo pirmininkę Aldoną Kalesnikienę, Ukmergės pedagogų veteranų klubo „Dar ne ruduo“ pirmininkę Danutę Gelūnienę, Varinės bendruomenės pirmininkę Reginą Černiauskienę.

Sugiedojome himną.

Vedantysis žodį suteikė klubo „Viltis“ pirmininkei Valerijai Naraškevičienei. Ji kalbėjo, kad per visą Lietuvą vilnija renginiai, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui. Klubas kartu su Kraštotyros muziejumi šį renginį skiria garbingai sukakčiai įprasminti. Sakė, kad mes nesame abejingi tautos istorinei atminčiai, mes ja didžiuojamės. Didžiuojamės jos žmonėmis ir patys norime būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais. Dėkojo visiems čia susirinkusiems, pasveikino garbingo valstybingumo atkūrimo jubiliejaus proga. Pakvietė dar kartą prisiliesti prie Tautos istorijos, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Linkėjo gražių šventės akimirkų, bendrystės jausmo.

Kalbėję Seimo nariai išsakė daug gražių pasididžiavimo Lietuvos praeitimi, jos žmonėmis žodžių, sveikino šventės proga, reiškė viltį dėl šviesios Tėvynės ateities, linkėjo gražių ir prasmingų šventės akimirkų.

P. Ruzgus pasveikino šventės proga, klubo pirmininkei įteikė padėkos raštą už tautinių, kultūrinių, kalbos tradicijų puoselėjimą klubo veikloje.

R. Černiauskienė dėkojo už pakvietimą į renginį, už gražius klubo ir bendruomenės ryšius, bendradarbiavimą. Sveikino šventės proga, linkėjo klubui sėkmingos , prasmingos veiklos.

A. Kalesnikienė savo pasisakyme palietė skausmingą tautos istorijos laikotarpį – tremtį. Apie tuos gūdžius laikus pasakoja Ukmergės tremtiniai ir politiniai kaliniai filialo išleistoje knygelėje „Viltis sugrįžti“. Sveikindama su švente A. Kalesnikienė padovanojo klubui knygelę, tikėdamasi, kad tokie tamsūs istorijos puslapiai niekada nepasikartos.

V. Jablonskas savo pasisakyme lietė Širvintų ir Ukmergės sąsajas. Širvintai iki 1950 m. priklausė Ukmergės apskričiai. Daug širvintiškių baigė Ukmergės mokytojų seminariją. Bendrijos pirmininkas dėkojo už pakvietimą į renginį, sveikino su švente.
R. Pivoras paprašė atsistoti tuos žmones, kurie yra gimę dar nepriklausomoje, prieškario Lietuvoje. Tokių atsirado šeši. Jų garbei sugiedojome „Ilgiausių metų“.

Pranešimus konferencijoje skaitė Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkai Raimondas Ramanauskas ir Vladas Kovarskas.

R. Ramanauskas pradėjo savo pranešimą, primindamas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto turinį, pakomentavo jo reikšmę. Kalbėjo, kad Ukmergėje 1918 m. pabaigoje ėmė kurtis Lietuvos Respublikos ir miesto valdžios institucijos. Lapkričio mėnesį buvo sudaryta miesto taryba. Burmistru buvo išrinktas Boleslovas Dirmantas. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, miestas oficialiai buvo pradėtas vadinti Ukmerge. Pranešėjas kalbėjo apie tai, kad 1919 m. pradžioje Ukmergę užėmė bolševikų kariuomenė, mieste buvo įkurtas „revkomas“, gyventojai buvo apdėti kontribucijomis. Tačiau gegužės mėnesį besikuriantys Lietuvos kariniai daliniai ir vokiečių savanoriai išvijo bolševikus iš miesto. Pasakojo, kad mieste sugyveno trys didžiausios tautinės diasporos: lietuvių, žydų ir lenkų. Kiekviena iš jų turėjo savo atstovų miesto valdžios įstaigose, švietimo institucijas, visuomenines organizacijas.

Paminklas „Lituania Restituta“ mieste buvo pastatytas 1930 metais. 17 m paminklas tuo metu buvo aukščiausias Lietuvoje.
1930 m. Ukmergė buvo penktas miestas pagal gyventojų skaičių po Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.

Po 1931 m. rinkimų Ukmergės burmistru buvo išrinktas Vladas Rėklaitis. Jis tapo ilgiausiai dirbusiu burmistru mieste, iki pat sovietų okupacijos. Su jo pavarde siejamas miesto gerovės kilimas, savivaldybės darbo socialinėje, švietimo srityse sėkmė.
1932 m. įrengtas vandentiekis, 1936 m. per Šventąją pastatytas gelžbetoninis tiltas.

Pranešėjas kalbėjo apie švietimo, kultūros įstaigų, organizacijų kūrimąsi, spaudą, prieškarinę pramonę mieste.

V. Kovarskas savo pranešime lietė sovietų okupacijos pradžios, karo, pokario metus.

Lietuvą okupavus sovietams, mieste buvo uždaromos visos visuomeninės organizacijos ir draugijos, nusavinta apie 190 organizacijoms ir privatiems gyventojams priklausančių pastatų, įmonių.

Pranešėjas kalbėjo apie pirmuosius, vėlesnius trėmimus, apie vyrų priverstinį ėmimą į sovietų kariuomenę, apie gyventojų slapstymąsi, bėgimą į miškus. Palietė pokario partizaninį judėjimą apskrityje.

V. Kovarskas pajuokavo, kad apie Ukmergės vystymąsi, įmones, įstaigas, fabrikus panašiai nuo šešiasdešimtųjų ir vėlesnių metų galėtų papasakoti patys konferencijos dalyviai, kurių dauguma tuo metu jau buvo aktyviai įsijungusi į miesto, rajono gyvenimą.

Ukmergėje nebuvo tiesiamas naujas geležinkelis po siauruko Jonava – Ukmergė uždarymo 1958 m. Pranešėjo nuomone tai pristabdė Ukmergės industrinį plėtimąsi. Ją pralenkė Kėdainiai, Utena, kiti miestai.

Kovo 11-ąją atkūrus nepriklausomybę vėl prasidėjo ilgas ir sunkus Lietuvos valstybės atkūrimo, ekonomikos pertvarkymo, pilietinės visuomenės kūrimo kelias, iš esmės tebesitęsiantis iki šiol.

Po oficialiosios dalies prasidėjo koncertinė programa, kurią vedė Irutė Štarienė. Ukmergei atstovavo Vacės Ignatavičienės ir Valmanto Naraškevičiaus duetas, dainas atliko Ukmergės kultūros centro bočių moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ / vadovė V. Ignatavičienė, akordeonu pritarė Birutė Verbickienė/.

Koncertavo Utenos bendrijos mišrus vokalinis ansamblis ir kapelija „Dar ne sutema“ / vadovė Zita Kviklienė/, vedančioji Amelija Katinienė.

Toliau bendravome prie vaišių stalo. Kalbėjomės, dainavome, šokome. Nepailstantys buvo kapelijos muzikantai, bendrai dainai kvietė balsingi Utenos ansamblio vyrai, kuriems aktyviai pritarė kiti dalyviai.

Dėkojome visiems už atvykimą, gražias bendravimo akimirkas. Nutarėme, kad renginys buvo puikus.

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ renginių organizatorė Janina Badokienė

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia