Visais laikais varpas buvo tautos laisvės ir prisikėlimo simbolis. Varpo dūžiai kvietė į kovą, skelbė taiką, skambėjo Dievo garbei bei žmonių džiaugsmui.
Varpų skambėjimas Vasario 16–tą dieną kvietė tikinčiuosius į Ukmergės rajono Vidiškių parapijos Švč. Trejybės bažnyčią, Dievo namus, Šv. Maldai, susikaupimui, apmastymui ir skelbė Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės 100–čio šventę.
Tai gyva istorijos tąsa, leidžianti mūsų ateities kartoms perduoti jos prasmę, šiandieną skambinti rytojui. Manau, kad tokią istorinę dieną ne vieno iš mūsų krūtinėje širdis ėmė plakti tankiau. Didis džiaugsmas ir kažkoks neapsakomai jautrus jausmas užtvindė krūtinę.
Mūsų Vidiškių miestelis pakiliai, šventiškai pasitinką Lietuvos Nepriklausomybės 100–čio jubiliejų.
Su Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu Švč. Trejybės bažnytėlėje susirinkusius tikinčiuosius pasveikino kunigas Laurynas Grikietis. Jis kalbėjo, kad:
„Šios Šv. Mišios mums ypatingos. Šiandieną mes stovime ant didvyrių žemės. Mes turime garbingą palikimą. Didvyriai – tai didingos istorinės figūros ir mūsų paprasti žmonės, kurių kasdienė auka leidžia mums šiandieną džiaugtis Laisve. Žinome, kokia trapi ši mūsų Laisvė. Mums labai pasisekė, nes mes tapome šios istorinės sukakties liudininkais. Mes visi esame Lietuvos vaikai. Mes, katalikai, esam atsakingi prieš Dievą už vaikų auklėjimą, už tai, kokios bus mūsų šeimos. Širdis yra ta vieta, kur žmogus sutinka Dievą, savo Kūrėją. Dalinkimės vieni su kitais Lietuvos Nepriklausomybės džiaugsmu. Laisvos Tėvynės šiluma – kiekvieno mūsų širdyje“.
Vasario 16 –tą buvo pirmas Gavėnios penktadienis. Prisimenant Jėzaus Kristaus kančią ant kryžiaus. Gavėnios metu tikintieji susilaiko nuo mėsos. Visų katalikų pareiga iki Šv. Velykų keturiasdešimt dienų – pasninkauti.
Šitie metai yra mums ypatingi, nes paskelbti Marijos, Lietuvos Globėjos metais. Net giesmės žodžiai skamba „čia Marijos žemė ir vaikai mes Jos“.
Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčioje tą šventinę dieną Šv. Mišiose skambėjo ne tik šventos giesmės, bet ir „Tautiška Giesmė“ bei Lietuva Brangi“.
Nepaminėjau, kad iširus senam Vidiškių bažnytiniam chorui, nuo Šv. Kūčių susikūręs naujas bažnytinis choras, kurio vargonininkė Daiva Šermukšnienė. Jai talkina Kazimieras Šermukšnis ir romansinio dainavimo kolektyvas „Šventerečius“. Nors dėl žvarbios žiemos ir plintančių peršalimo ligų gal kiek praretėjęs, tačiau šventę pasitinka su pakilia, šventine nuotaika.
Lietuvos Nepriklausomybės 100 – čiui, vargonininkės Daivos Š. vadovaujamas Vidiškių bažnytinis choras prikėlė [sugiedojo] naujam gyvenimui daugiau kaip prieš – 70 metų [1946 m.], vienuolės Cecilijos parašytą giesmę specialiai Vidiškių parapijos chorui „O Kristaus Karaliaus“. Šios giesmės muzikos autorius Aleksandras Kačanauskas.
Mano Lietuva – tai laisvė, džiaugsmas, laimė ir viltis. Kaip gaivus tėviškės oro gurkšnis.
„Te aušta aušrelė ir rytas šviesesnis, te kyla saulelė ir dangus žydresnis,
Mūs Marijos žemė dainom apdainuota, lietuvaičių sesių vainikais vainikuota.
Į Tavo jaunystę mes nešame auką, gyvybės pilnatvę, meilę ir taiką,
Laiminga Tu, būki su mumis drauge, gyvuoki, Tėvyne, per amžius laisva“…
Genoefa Povilavičienė
