Lapkričio 11 d. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos pirmininkas, Ignalinos meras Bronis Ropė, Kupiškio ir Ukmergės merai – Jonas Jarutis bei Algirdas Kopūstas įteikė Vyriausybei, Seimui ir Prezidentei peticiją, kuria protestuojama prieš valdžios planus mažinti 2010 metų savivaldybių biudžetus tris kartus daugiau nei valstybės biudžetą.
Peticiją per trumpa laiką jau pasirašė 313 savivaldybių tarybų narių iš 39 Lietuvos rajonų ir miestų. Nepaisant programinių nesutarimų, savivaldybių tarybų nariai pamiršo savo partiškumą, priklausymą opozicijai ar valdančiajai daugumai ir ėmėsi ginti savivaldos gyventojų interesus. Be visų kitų partijų atstovų, peticiją pasirašė net 10 konservatorių deputatų.
Tarp pasirašiusių peticiją – šimtai įvairių savivaldybių politikų, Klaipėdos meras liberalcentristas, septyni valstiečių liaudininkų deleguoti rajonų merai, o taip pat socialdemokratams, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdžiui bei liberalcentristams atstovaujantys miestų ir rajonų merai. Regionuose dirbantys žmonės priešinasi Vyriausybės planams mažinti savivaldybių biudžetus, formaliai išlaikant tuos pačius įsipareigojimus gyventojams, kas pažeidžia Lietuvos įstatymus, tarptautinę savivaldos teisę, elementarius protingumo kriterijus. Vietos politikai nepritaria akivaizdžiam centrinės valdžios bandymui suversti savivaldai didesnę dalį atsakomybės už sunkmečio finansines problemas.
Anot vieno iš peticijos autoriaus Broniaus Ropės, peticijos reikalavimų, deja, dėl akivaizdžiai politinių partinių motyvų, nepalaikė Vilniaus ir Kauno vadovai, nors šių miestų biudžeto situaciją itin bloga. Vien už 2009 padidintą PVM centrinė valdžia yra skolinga šiuo metu regionams apie 120 mln. litų. Kai kuriuose miestuose jau netvarkomi daugiabučių namų kiemai, vėluoja atlyginimai biudžetininkams. Vilniuje stringa atsiskaitymai už paslaugas, nes apie trečdalį sostinės biudžeto sudaro skolos paslaugų tiekėjams.
Pasak Broniaus Ropės, Vyriausybė 2010 metais siekia net 127 mln. litų sumažinti prognozuojamas Lietuvos savivaldybių pajamas ir nukreipti pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių į valstybės biudžetą, o mums – savivaldybėms – paliekamos skolos ir privalomi „popieriniai” įsipareigojimai teikti paslaugas gyventojams. Norėtume, kad ponas Kubilius pasakytų, kokių konkrečiai išlaidų turime atsisakyti – nešildyti mokyklų, uždaryti senelių ir vaikų namus, nemokėti atlyginimų?
„Būtų daugiau nei keista, jei Lietuvos valdžia mūsų neišgirstų ir neatsisakytų savo planų ir toliau pažeidinėtų šalies įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus, o svarbiausia užsimerktų prieš bendruomenėse išrinktų vietos politikų nuomonę, kurie būdami arčiau žmonių, geriau suvokia jų poreikius ir sunkmečio realijas”, – sako B. Ropė.
