TARPTAUTINĘ DEŠRAINIŲ DIENĄ PASITINKANT: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

TARPTAUTINĘ DEŠRAINIŲ DIENĄ PASITINKANT: 5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį

613
0

Liepos 23-oji minima kaip tarptautinė dešrainių diena. Nors šis patiekalas Lietuvoje populiarumu nusileidžia čia pastaruoju metu itin paplitusiems mėsainiams, daugelyje pasaulio šalių, ypač JAV, jis yra tapęs neatsiejama greitai paruošiamo maisto kultūros dalimi.


„Dešrainis Lietuvoje kartais nepagrįstai nuvertinamas, tačiau tai patiekalas, pasižymintis turtinga istorija ir gamybos tradicijomis, o iš kokybiškų ingredientų paruoštas „hot dogas“ gali būti vertingas ir įdomus raciono paįvairinimas“, – sako prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas. Tarptautinės dešrainių dienos proga jo paprašėme plačiau papasakoti apie šį patiekalą ir būdus jį pasigaminti namuose.

Kildinamas iš Vokietijos

Anot pašnekovo, dešrainiai itin populiarūs JAV, kur, įvairiais skaičiavimais, per metus suvalgoma nuo 9 iki 20 milijardų šio patiekalo porcijų. Dešrainis yra toks svarbus patiekalas amerikiečiams, kad JAV netgi įkurta Nacionalinė dešrainių ir dešrelių taryba, teikianti informaciją visuomenei apie šių patiekalų kokybę, saugą, maistinę vertę ir paruošimo būdus.

Kitapus Atlanto šis užkandis atklydo iš Europos. Patiekalo autorystę prisiima vokiečiai – teigiama, kad Frankfurto mieste dešrelės, kokios ir šiandien naudojamos dešrainių gamybai, žinomos dar nuo penkiolikto, o kai kurių šaltinių teigimu – nuo trylikto amžiaus. „Frankfurter“ dešrelės gaminamos tik iš kiaulienos mėsos, kemšamos į avių žarnas.

Manoma, kad apie aštuonioliktą – devynioliktą amžių šios dešrelės išplito Austrijoje, tik čia jų sudėtis buvo papildyta jautiena. Tiek Frankfurto, tiek Vienos (vad. Wiener) dešrelės šiandien naudojamos dešrainių gamybai.

Kodėl „karštas šuo“?

Jungtinėse Valstijose dešrelės greitai išplito kaip darbininkų maistas, o devyniolikto amžiaus pabaigoje jos tapo įprastu užkandžiu beisbolo stadionuose. Manoma, kad šios sporto šakos populiarumas taip pat turėjo milžiniškos įtakos dešrainių įsitvirtinimui JAV virtuvėje ir kultūroje.

Yra įvairių versijų, iš kur kilo angliškas patiekalo pavadinimas „hot dog“ („karštas šuo“). Teigiama, kad užkandis pirmiausiai buvo pavadintas „taksų dešrelėmis“ šaipantis iš vokiečių imigrantų, kurie į Valstijas atsivežė ir užkandį, ir šios veislės šunis. Vėliau, stebėdamas karštų „taksų dešrelių“ pardavimą stadione, dienraščio „New York Times“ karikatūristas jas pakrikštijo tiesiog „karštais šunimis“.

„Šiandien užkandis tapęs daugelio JAV miestų ir regionų, ypač Niujorko ir Čikagos, virtuvės dalimi su savo paruošimo tradicijomis ir receptūra. Pavyzdžiui, Čikagoje galite sulaukti pasmerkimo, jei dešrainiui pagardinti naudosite kečupą“, – komentuoja A. Poleninas.

Už „Meistro kokybės“ ir kitų gardėsių gamybą visame „Maximos“ tinkle atsakingas A. Poleninas atkreipia dėmesį į kelias detales, kurias naudinga žinoti gaminant „tikrą“ dešrainį.

1. Dešrelė
Yra įvairių nuomonių, kokios dešrelės tinkamiausios dešrainiams – vieni teigia, kad ji būtinai turi būti kiaulienos, kiti – kad jautienos. Iš tiesų, čia daugiau skonio reikalas. Patiekalui paruošti gali būti naudojamos įvairios mėsos dešrelės – kiaulienos, jautienos, taip pat vištienos ar kalakutienos, ar net kelių rūšių mėsos dešrelės, kurių gausiausią įvairovę galima rasti didžiausiose „Maximos“ parduotuvėse. Neapsiriksite tiek pasirinkę paprasčiausias pieniškas dešreles, tiek pagardintas įvairiais pagardais – žolelėmis, česnaku ar kitokiais priedais.
2. Bandelė
Štai čia geriau vadovautis principu „paprasčiau – vadinasi, geriau“. Dešrainius rekomenduojama gaminti naudojant paprastas, be priedų, kartais – sezamu ar aguonomis pagardintas pailgas bandeles. Bandeles su baziliku ar kitokiais įmantresniais priedais geriau pasilikite kitiems patiekalams ar ragaukite jas vienas.
3. Virti ar kepti?
Kaip paruošti tobulą dešrelę „karštam šuniui“, taip pat diskutuojama. Tai daugiau lemia konkretaus dešrainio receptas ar jį gaminančio šefo pasirinkimas. Vieni dešreles mėgsta pakepti anglių kepsninėje – tai vadinamieji „char-dogs“, arba „apanglėję šunys“. Dešrelę galima paskrudinti ir verdančiame aliejuje. Dešrainius gaminantiems namuose galima dešrelę paprasčiausiai išvirti, o tada – trumpai apskrudinti įkaitintoje keptuvėje su sviestu. Tai praturtins dešrelės skonį ir suteiks jai neįprastą, malonią tekstūrą.
4. Paruošimas
Dar vienas svarbus patiekalo ruošimo ritualas – ingredientų sudėjimo tvarka. Į perpjautą bandelę pirmiausiai dedama dešrelė, o jau ant jos – visi kiti pagardai. Pradėti reikėtų nuo skystų padažų – garstyčių ar čili padažo, toliau – gabaliukais supjaustyti ingredientai, paprastai – įvairios daržovės, ant jų – supjaustytas ar tarkuotas sūris, o galiausiai visa tai pabarstoma prieskoniais, žolelėmis.
5. Pateikimas
Gera žinia mėgstantiems gaminti namuose: dešrainis yra nepretenzingas patiekalas. Jį rekomenduojama pateikti paprasčiausioje lėkštėje, be jokių papildomų priedų ar garnyro. Dešrainis valgomas pirštais, kuriuos – dėmesio – pavalgius tinka nulaižyti, bet ne plauti.

Švieži ir kokybiški ingredientai, šiek tiek kūrybos, ir užkandis bus greitai paruoštas. Pasak specialisto, dešrainis yra vienas iš tų patiekalų, kuriuos ruošiant itin sunku sugadinti. Tad skanios tarptautinės dešrainių dienos!

KOMENTUOTI