Šįryt nubudus apima keistas jausmas. Iš karto mintys persirikiuoja. Ir netyčia pradedi niūniuoti mintyse gerai pažįstamą melodiją, nors rudens spalvos kasdien vis ryškėja, netruksime pastebėti, kaip kartu su nukritusiais lapais pranyks.
Po dangų pilką, saulės apleistą, šlapiu lietpalčiu vilkintis vaikšto ruduo. Kad ir niaukias dangus, tu šypsokis – gėlės rudenį žydi ar ne. Vandens ąsočius prisipildę lietaus varvekliai jau suskambo. Ir lietus vis šnabžda asfaltui kažką, balomis ir išblunkančiais pėdsakais. Šią savaitę sulaukėm pirmo sniego. Tiksliau – šlapdribos.
Atsisėskim prie židinio seno, dainos pildys gerumo taures, ar matai, kaip ruduo iš kiemo išeina, o melodija kursto aistras.
Spalio 28 dieną, jau vienuoliktą kartą, Utenos rajone Tauragnų kultūros namuose, vyksta romantinių dainų vakaras „Po Tauragnų dangum“.
Visi romansai – apie meilę, aistrą, jausmus.
Čia puikią koncertinę programą žiūrovams dovanojo šie kolektyvai: Anykščių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Volungė“, jų vadovė – Jurgita Baldauskienė, Ignalinos rajono moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“, ansamblio vadovė – Valentina Sinkevič, Retro grupė „Randevu“ iš Kauno, grupės vadovė – Jūratė Svidinskienė, mes, Ukmergės rajono Šventupės romansinių dainų kolektyvas „Šventerečius“, mūsų kolektyvo vadovas – Kazimieras Šermukšnis, Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“, vadovė – Audronė Misiukaitė ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Gelmė“, šiam kolektyvui vadovauja – Vilma Valienė.
Tą šventinį romansų vakarą, mes buvom vieninteliai, kurių kolektyvo vadovas – vyras. Šiais laikais nėra nieko nuostabaus ir neįmanomo. Moterys – kosmonautės, prezidentės, ministrės, inžinierės. Jos puikiai vairuoja mašiną, niekuo darbais nenusileidžia vyrams.
Dabar – lygios teisės. Puiku, kad jos konkuruoja su vyrais.
Mes džiaugiamės, kad mums vadovauja Kazimieras ir Daiva. Tai mūsų kolektyvo branduolys – siela, akys ir ausys. Vadovai – profesionalai.
Jaukioje, pilnutėlėje žiūrovų, Tauragnų kultūros namų salėje, atidžiai klausėmės atvykusių kolektyvų atliekamų nuoširdžių ir jautrių romansų, skambių vokalinių dainų.
Salėje sėdintys žiūrovai kolektyvams negailėjo šypsenų ir audringų aplodismentų.
Mes visi drauge puikiai praleidome laiką lietingą šeštadienio vakarą.
Ak, koks platus – pasaulis ir kokia maža ta mūsų Lietuva, kur benuvykstam, sutinkam giminių bei pažįstamų.
„Kai vakaras ilgas pabeldžia į langą, paimki žmogau, knygą į ranką. Čia mintys sudėtos landžios ir kandžios, brandžios ir skaudžios, lai tavo akys juose paklaidžios“.
Mano dovana Tauragnų kultūros centrui – mano poezijos knygos. Juk daina, romansas gimsta iš eilėraščio. Esame istoriškai lemtingai susiklosčiusi tauta. Mums knyga, spauda, kalba, kaip ir mama – neatskiriamos, brangios.
Ne tik po Ukmergės rajoną, tačiau ir po Lietuvą, mažais žingsneliais keliauja mūsų kolektyvas „Šventerečius“, o kartu su juo ir aš, su savo poezijos knygomis. Lai knygos nedulka knygų lentynose, bet jas skaito atokiausiuose Lietuvos kampeliuose mūsų tautiečiai.
Dažyta įvairiomis spalvomis lietuviška rudens paletė blėsta. Nurimę ir nustoję siautę, šėlę rudens vėjai, suminga tyliai. Vakaras beldžiasi į naktį ir vėl ramus bus Tauragnų dangus.
Romansinių dainų šventėje dalyvavę kolektyvai buvo apdovanoti padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis. Žiūrovai, kurių šaknys kilusios tame rajone, iš kurio atvyko kolektyvas, taipogi įsteigė savo prizus. Buvo labai netikėta, džiugu ir miela.
Mūsų kolektyvas „Šventerečius“ gavo prizą iš Dainiaus Atkočiūno. Besišnekučiuojant sužinojau, kad Dainius A. kilęs nuo Pabaisko, jo šaknys Ukmergės rajone.
Pasibaigus renginiui kolektyvai susiėjo prie saldaus stalo. Turėjome progą artimiau susipažinti, pasikalbėti prie kavos puodelio, saldumynais bei vaisiais nukrauto stalo.
Dėkojame šeimininkams už svetingumą, vaišingumą, nuoširdų bendravimą, gerą ir šiltą atmosferą, o žiūrovams už palaikymą ir aplodismentus.
Mūsų kolektyvas „Šventerečius“, nuoširdų ačiū taria Ukmergės kultūros centro vadovybei už parūpintą transportą.
Šį savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas, naktį laikrodžio rodykles pasukant vieną valandą atgal. Po kelionės galėsime pasilepinti saldžiu miegu.
Už keletas dienų – Vėlinės. Nepamirškime aplankyti artimųjų kapų, uždekime žvakelę, sukalbėkime maldą, mintimis pabūkime su jais, juk visi mes šioj žemėj esam svečiai.
Genoefa Povilavičienė „Šventerečiaus“ kolektyvo narė
