Ukmergės Turizmo ir verslo informacijos centro tinklapyje Ukmergės senamiestis tarp lankytinų objektų įrašytas pirmuoju punktu.
Čia dar pasakyta, kad Ukmergės senamiesčio vieta – greta garsiausių didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčių. Dar – kad tai gerai išlikęs XIX-XX a. pr. urbanistikos paminklas, turintis charakteringų to meto statinių. Ir dar – kad 2002 m. Ukmergės senamiestis buvo įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Taip, namų fasadai gražūs. Graži reprezentacine tapusi Vienuolyno gatvė – graži tiek, jog net neapmaudu, kad šviestuvų stovai nuo ketaus nupiginti iki plastiko. Graži trinkelėmis grįsta aikštė palei Švč. Trejybės bažnyčią, viešbutį ir buvusį „univermagą“: su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, kurios apskritai yra retas objektas Ukmergėje. Graži piliakalnio papėdė su nubalintomis žydų pirties liekanomis.
Štai tai, mielieji turistai bei miesto svečiai, ir lankykite. Kitur nėra reikalo slampinėti – nes graži ir patraukli akiai yra tik fasadinė pusė.
Jeigu užsimiršę pasuksite į kurią nors iš gatvelių, vedančių gilyn į nekilnojamąją kultūros vertybę, aptiksite labai daug „kilnojamųjų vertybių“: kalnus senų padangų, statybinių atliekų, pakampėmis besimėtančius alaus „bambalius“ bei krūvas kitokio buitinio ir nebuitinio šlamšto. Akcija „Darom“ čia, panašu, nevyko.
Eilės suklypusių, apleistų, lentomis užkaltų sandėliukų. Gal kažkieno skoniu ir supratimu tai yra natūralioji urbanistika – nepasiginčysi. Ir, tikriausiai, negalima šių „charakteringųjų“ statinių nė pirštu paliesti: nes aplinkinių namų gyventojų demonstracija ne tik iki merijos, ne tik iki Prezidentūros, bet ir į patį Briuselį nužygiuos – juk reikia ginti savo nuosavybę. Vėl – nepasiginčysi.
Nutrupėjęs tinkas, byrančios plytos, išdužę – išdaužyti langai, rūdžių sugraužti vamzdžiai. Nekilnojamosios kultūros vertybės kiemai – na juk jie nėra tikrasis miesto veidas. O gal vis dėlto yra?
Unė Jonaitytė
Žurnalo 
medžiaga
