Nuo didelių šalčių prie gausaus sniego

    0
    valytuvas

     

    Su sniegu kovoja ne tik kiti miestai, bet ir Ukmergė. Užklupus didžiuliam kiekiui sniego, daugeliui tapo sunku pasiekti darbą, mokyklas, namus.

     

     

    Pasak miesto seniūno Stasio Jackūno,  UAB „Izobara”,  UAB „Ukmergės versmė” ir Kelių tarnybos pasitelkta technika ir darbo jėga su sniegu baigiama susidoroti. Darbą keliuose įmonių technika pradeda 2-3 val. nakties. Šaligatvius valo apie 12 valytojų. Kadangi vien žmogaus jėga susidoroti su tokiu kiekiu sniego yra praktiškai sunku ir sugaištama daug laiko, buvo pasitelkti ir 4 UAB „Izobara” traktoriukai valyti šaligatviams.  UAB „Ukmergės paslauga” paslaugomis naudojasi prekybos centrai ir Ukmergės ligoninė.
    traktoriukas
    Nemažai problemų valant gatves sukelia pakelėse pastatyti automobiliai, kai kurie, sprendžiant iš vaizdo, vienoje vietoje stovi ne vieną savaitę, o tai trukdo valymo technikai gerai nuvalyti sniegą, –  pasakojo seniūnas.
    Daugiabučių kiemams valyti samdyti valytojus turi patys daugiabučių gyventojai arba sniegą kastis patys. Seniūną piktina ir privačių namų savininkai, kurie, nors pagal taisykles ir turėtų nusikasti sniegą nuo šaligatvio, tačiau to nedaro. Pasak seniūno, „tinginiauti” ypač mėgėjai jaunesnio amžiaus gyventojai. „Mašiną pastatys didžiausioje pusnyje, pusę jos iškišę į važiuojamąją dalį, tačiau sniego kastuvo į rankas paimti nenorės”, –  pasakojo seniūnas. „Labiau tvarkos žiūri tik vyresnio amžiaus žmonės.”.

    Labiausiai sniegu užverstos ir daugiausia problemų sukelia Antakalnio ir Vilniaus g. Sniegas taupymo sumetimais nėra vežamas, todėl sniegą stumdo vieni kitiems: nuo šaligatvio dalis sniego patenka ant kelio, o galinga technika valydama kelią, sniegu užverčia šaligatvį, ypač ten kur nėra žaliųjų juostų.

    Kol kas ir smėlio, ir druskos, ir žvyro užtenka ir trūkumo tikrai nėra.  Kiek kainuos tokia žiema mūsų miestui seniūnas dar negalėjo pasakyti, tačiau suma tikrai bus žymiai didesnė nei praeitais metais. Vien sniego valymo, greideriavimo ir kiti sniego valytuvo darbai valandai kainuoja apie 120 Lt.

    Problemų turi ir Ukmergės autobusų parkas

    1_man

    Pasak UAB „Ukmergės autobusų parkas” direktoriaus Alfonso Prabišo tokia žiema sukėlė nemažai problemų. Pirmiausia autobusai į reisus neišvykdavo dėl didelio šalčio. Atodrėkis taip pat ne džiaugsmas. Pradeda gesti oro sistemos ir kt. mazgai.  Daugiausia problemų sukelia -20oC ir didesnis šaltis. Gausus sniegas daugiau problemų sukelia priemiestiniams autobusams.  Autobusai klimpsta, buksuoja, nepavykus savo jėgom išvažiuoti yra siunčiama techninė pagalba. Šiuo metu keliai jau pakankamai gerai nuvalyti, todėl problemų šiek tiek sumažėjo.

    Greitoji pagalba kol kas pasiekia visus

    greityoji
    Pasak Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos Janinos Galiauskienės greitoji pagalba kol kas pasiekia visus gyventojus ir didelių problemų nėra. Tiesa, būna kartais užklimpstama, užbuksuojama, tuomet kviečiami ugniagesiai su savo technika arba padeda vietiniai gyventojai, gyvenviečių seniūnai.
    vilkmerge.lt

    Sniego nuostoliai – virš milijono litų

    Siautėjančios pūgos bando ne tik vairuotojų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų kantrybę bei pasiruošimą tikrai žiemai. Būna dienų, kai  „Lietuvos draudimo” Skambučių centras sulaukia beveik 900 klientų skambučių, iš kurių būna užregistruota kiek daugiau nei 500 žalų. Bendrovė planuoja klientams kompensuoti beveik 1,3 mln. litų nuostolių.

    „Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai pagrindinės eismo įvykių priežastys. Visiems  nukentėjusiems vairuotojams bus išmokėta virš milijono litų”, – pasakojo „Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

    Likusios  užregistruotos žalos buvo susijusios su gyventojų turtu. „Jau pradėjome registruoti pranešimus dėl įlūžusių namų stogų, kurie neatlaikė sniego slėgio”, – tęsė G. Matiukas. Dėl turto žalų bendrovė rezervavo apie 300 tūkst. Lt.

    „Noriu dar kartą paraginti gyventojus atsakingai prižiūrėti savo turtą – nuvalyti sniegą nuo stogų, atsargiai elgtis su ugnimi, nepalikti įjungtų elektros prietaisų, užsukti vandens sklendes, o vairuotojus būti atidžius kelyje, pasirinkti saugų greitį – atrodo, tiek nedaug reikia, kad tokia graži žiema džiugintų ne tik vaikus”, – pridūrė G. Matiukas.

    Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” duomenimis, dėl užsitęsusių žiemiškų orų ir gausaus sniego į eismo įvykius patekusiems vairuotojams bus išmokėta 0,5 mln. Lt draudimo išmokų. Daugiausiai eismo įvykių užfiksuota Vilniuje ir Kaune. Draudikai prognozuoja, kad jei pūgos nesitrauks, žalų skaičius didės.

     

    „Dėl gausaus sniego  užregistravome dvigubai daugiau eismo įvykių nei kitomis dienomis. Pastebime, kad vairuotojai šią žiemą tapo daug atidesni, tačiau net ir geri vairavimo įgūdžiai negelbsti, kai eismo sąlygos yra tokios sudėtingos – gatvės ir keliai padengti stora nenuvalyto ir išvažinėto sniego danga”, – teigia „PZU Lietuva” Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis.

     

    Pasak M. Žilinio, pranešimų apie pagausėjusį eismo įvykių skaičių bendrovė sulaukia vienodai gausiai iš visų šalies regionų. Tradiciškai daugiausiai eismo įvykių yra užfiksuota didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune.

     

    „Pagrindinė užregistruotų eismo įvykių priežastis – labai slidi kelio danga, dėl kurios vairuotojai nespėjo laiko sustabdyti automobilio ir susidūrė su priešais važiuojančia transporto priemone. Esame užregistravę įvykių, kuriuose susidūrė net 4 transporto priemonės. Dar viena aktualija – stovintys automobiliai apgadinami kelininkų transporto. Patariame vairuotojams tokiu oru važiuoti lėčiau nei įprasta ir išlaikyti didelį atstumą nuo kitų transporto priemonių, būti ypač atsargiems kiemuose ir išvažiuojant į pagrindinius kelius, vengti staigių manevrų ir laikytis tos pačios eismo juostos, neįvažiuoti į gatvių pakraščiuose ir viduryje esančias sniego sankaupas”, – pabrėžia M. Žilionis.

    PAGD perspėja: saugokitės varveklių ir sniego nuošliaužų!

    Pastaruoju permainingų orų metu, kai dienomis temperatūra priartėja prie nulio, ant namų stogų formuojasi varvekliai, susidaro pavojingos sniego nuošliaužos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai artimiausiomis dienomis ir toliau prognozuojant sniegą ir gana nešaltus orus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų ir gyventojų dėmesį į ant pastatų stogų susidariusius storo sniego sluoksnius ir pavojingai kabančius varveklius, kurie krisdami gali sunkai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą.

    Ant stogų gausiai susikaupus sniegui, gali būti viršytos leistinos laikančiųjų konstrukcijų apkrovos, kurios gali sukelti pavojingas statinių konstrukcijų deformacijas, todėl pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiančio sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsiant pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kur gali grėsti pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Gyventojai atlydžio metu tūrėtų būti itin atidūs: prieš išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų bei apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus, nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.

    Kuo mažiau sniego ant ledo – tuo saugiau žuvims
    ledas
    Beveik visus vandens telkinius dabar yra užtraukęs storas ledo sluoksnis. Pastarosiomis dienomis ledą užklojęs sniegas neleidžia prasiskverbti dienos šviesai, kurios reikia fotosintezės procesui, ir vandens augalai nebeišskiria deguonies. Todėl vandenyje jos gali labai sumažėti. Kai trūksta deguonies, kyla pavojus, kad ežeruose ir tvenkiniuose gali pradėti dusti žuvys. Aplinkosaugininkai prieš dešimt metų sudarė šalies vandens telkinių, kuriuose žiemos metu gali pradėti trūkti deguonies, sąrašą. Į šį aplinkos ministro patvirtintą sąrašą įrašyta 280 ežerų ir tvenkinių.

    Yra nustatyta, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, kokių prevencijos priemonių ir veiksmų turi imtis ministerijai pavaldžios institucijos, esant žuvų dusimo pavojui ir jas gelbstint. Regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta stebėti deguonies kiekį vandens telkiniuose, ypač tuose, kur ankstesniais metais pastebėta žuvų dusimo atvejų, ir, jeigu reikia, koordinuoti žuvų gelbėjimo darbus. Vandens telkinių nuomininkai, žūklės plotų naudotojai, Šilutės rajono polderiuose žvejojančios įmonės ir vandens telkinių valdytojai įpareigoti imtis priemonių žuvų dusimui išvengti.

    Veiksminga ir nebrangi priemonė – padidinti, jeigu yra galimybių, vandens pratekėjimą, valyti sniegą nuo ledo paviršiaus. Jeigu ledas skaidrus, o dienos saulėtos, dumbliai ir kiti vandens augalai, gavę šviesos, pradeda fotosintezės procesą ir gerokai padidina deguonies kiekį telkinyje. Naudoti įvairius aeratorius, pūsti deguonį po ledu ekonomiškai apsimoka intensyvios žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose žiemoja daug žuvų. Jeigu žuvų dusimo nepavyksta išvengti, regionų aplinkos apsaugos departamentai išduoda terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojams ir vandens telkinių nuomininkams gaudyti žuvis, kad jas perkeltų į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizuoti.

    Šiuo metu, regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, kai kuriuose vandens telkiniuose deguonies kiekis jau yra sumažėjęs iki kritinės ribos, tačiau žuvų dusimo atvejų dar neužfiksuota.

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia