Labiausiai sniegu užverstos ir daugiausia problemų sukelia Antakalnio ir Vilniaus g. Sniegas taupymo sumetimais nėra vežamas, todėl sniegą stumdo vieni kitiems: nuo šaligatvio dalis sniego patenka ant kelio, o galinga technika valydama kelią, sniegu užverčia šaligatvį, ypač ten kur nėra žaliųjų juostų.
Kol kas ir smėlio, ir druskos, ir žvyro užtenka ir trūkumo tikrai nėra. Kiek kainuos tokia žiema mūsų miestui seniūnas dar negalėjo pasakyti, tačiau suma tikrai bus žymiai didesnė nei praeitais metais. Vien sniego valymo, greideriavimo ir kiti sniego valytuvo darbai valandai kainuoja apie 120 Lt.
Problemų turi ir Ukmergės autobusų parkas
Pasak UAB „Ukmergės autobusų parkas” direktoriaus Alfonso Prabišo tokia žiema sukėlė nemažai problemų. Pirmiausia autobusai į reisus neišvykdavo dėl didelio šalčio. Atodrėkis taip pat ne džiaugsmas. Pradeda gesti oro sistemos ir kt. mazgai. Daugiausia problemų sukelia -20oC ir didesnis šaltis. Gausus sniegas daugiau problemų sukelia priemiestiniams autobusams. Autobusai klimpsta, buksuoja, nepavykus savo jėgom išvažiuoti yra siunčiama techninė pagalba. Šiuo metu keliai jau pakankamai gerai nuvalyti, todėl problemų šiek tiek sumažėjo.
Greitoji pagalba kol kas pasiekia visus
Sniego nuostoliai – virš milijono litų
„Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai pagrindinės eismo įvykių priežastys. Visiems nukentėjusiems vairuotojams bus išmokėta virš milijono litų”, – pasakojo „Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Likusios užregistruotos žalos buvo susijusios su gyventojų turtu. „Jau pradėjome registruoti pranešimus dėl įlūžusių namų stogų, kurie neatlaikė sniego slėgio”, – tęsė G. Matiukas. Dėl turto žalų bendrovė rezervavo apie 300 tūkst. Lt.
„Noriu dar kartą paraginti gyventojus atsakingai prižiūrėti savo turtą – nuvalyti sniegą nuo stogų, atsargiai elgtis su ugnimi, nepalikti įjungtų elektros prietaisų, užsukti vandens sklendes, o vairuotojus būti atidžius kelyje, pasirinkti saugų greitį – atrodo, tiek nedaug reikia, kad tokia graži žiema džiugintų ne tik vaikus”, – pridūrė G. Matiukas.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” duomenimis, dėl užsitęsusių žiemiškų orų ir gausaus sniego į eismo įvykius patekusiems vairuotojams bus išmokėta 0,5 mln. Lt draudimo išmokų. Daugiausiai eismo įvykių užfiksuota Vilniuje ir Kaune. Draudikai prognozuoja, kad jei pūgos nesitrauks, žalų skaičius didės.
PAGD perspėja: saugokitės varveklių ir sniego nuošliaužų!
Ant stogų gausiai susikaupus sniegui, gali būti viršytos leistinos laikančiųjų konstrukcijų apkrovos, kurios gali sukelti pavojingas statinių konstrukcijų deformacijas, todėl pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiančio sniego dangos storį ir laiku jį nuvalyti. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsiant pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kur gali grėsti pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Gyventojai atlydžio metu tūrėtų būti itin atidūs: prieš išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų bei apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus, nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.
Yra nustatyta, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, kokių prevencijos priemonių ir veiksmų turi imtis ministerijai pavaldžios institucijos, esant žuvų dusimo pavojui ir jas gelbstint. Regionų aplinkos apsaugos departamentams pavesta stebėti deguonies kiekį vandens telkiniuose, ypač tuose, kur ankstesniais metais pastebėta žuvų dusimo atvejų, ir, jeigu reikia, koordinuoti žuvų gelbėjimo darbus. Vandens telkinių nuomininkai, žūklės plotų naudotojai, Šilutės rajono polderiuose žvejojančios įmonės ir vandens telkinių valdytojai įpareigoti imtis priemonių žuvų dusimui išvengti.
Veiksminga ir nebrangi priemonė – padidinti, jeigu yra galimybių, vandens pratekėjimą, valyti sniegą nuo ledo paviršiaus. Jeigu ledas skaidrus, o dienos saulėtos, dumbliai ir kiti vandens augalai, gavę šviesos, pradeda fotosintezės procesą ir gerokai padidina deguonies kiekį telkinyje. Naudoti įvairius aeratorius, pūsti deguonį po ledu ekonomiškai apsimoka intensyvios žuvininkystės tvenkiniuose, kuriuose žiemoja daug žuvų. Jeigu žuvų dusimo nepavyksta išvengti, regionų aplinkos apsaugos departamentai išduoda terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojams ir vandens telkinių nuomininkams gaudyti žuvis, kad jas perkeltų į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizuoti.
Šiuo metu, regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, kai kuriuose vandens telkiniuose deguonies kiekis jau yra sumažėjęs iki kritinės ribos, tačiau žuvų dusimo atvejų dar neužfiksuota.