Miškų sanitarinės apsaugos tarnyba informuoja, kad nuo gegužės mėnesio vidurio spygliuočių medžių žalių vėjavartų, vėjalaužų, pagamintos medienos žievėje galima pastebėti mažas skylutes, aplink kurias tarsi paberta smulkių, rusvos spalvos pjuvenų. Tokioje vietoje prapjovus ar nulupus medžio žievę, randami įmantrios formos vabalų ir jų lervų takai.
„Tai kinivarpos – žievėgraužiai tipografai, – paaiškino tarnybos direktorius Paulius Zolubas. – Šiais metais jų nėra daugiau, negu buvo pernai, tačiau laiku neatlikus sanitarinių miško tvarkymo darbų, kenkėjai gali padaryti daug žalos.”
Pasak Pauliaus Zolubo, žievėgraužiai tipografai dauginasi labai sparčiai, o minta tik žalių medžių brazdu, todėl išsivystę vėjavartose, vėjalaužose, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Jų apgyvendintiems medžiams dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis nudžiūsta. Medis iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu per labai trumpą laikotarpį, o jame išsivystę vabalai vėl antrą kartą per sezoną išskrenda ieškoti kitų „aukų”. Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi kelių kilometrų atstumu.
Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir stipriai pažeisti medžiai turi būti iškirsti. Tai reikia padaryti nedelsiant, kol juose neapsigyveno žievėgraužiai. Taip pat ir eglės, kuriose apsigyveno žievėgraužis tipografas, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirstos sanitariniais kirtimais ir išvežtos ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba nužievintos (žievę būtina užkasti arba sudeginti).
