Pradinis Kultūra Renginiai Meno kūrėjų šventė “Langas į širdį”

Meno kūrėjų šventė “Langas į širdį”

2048
0

Septintoji meno kūrėjų šventė “Langas į širdį” šiemet buvo dedikuota įžymaus Lietuvos dailininko, fotomenininko, leidėjo Rimanto Dichavičiaus 80-čiui.

Į Siesikų pilį suvažiavę šventės svečiai ir dalyviai iš įvairių Lietuvos regionų turėjo puikią progą pabendrauti su žymiuoju fotografijos meistru, išgirsti jo pasakojimą apie tai, kaip prieš 30 metų buvo kuriamas legendinis fotomeno albumas ”Žiedai tarp žiedų”, išgirsti ir suvokti, kokį prasmingą leidybinį darbą menininkas atliko, sudaręs ir savo lėšomis išleidęs tritomį ”Laisvės paženklinti”, skirtą Lietuvos valstybingumo ženklų kūrėjų įamžinimui.

Šventės dieną Siesikų pilyje veikė R. Dichavičiaus darbų paroda. Renginio organizatorius – fotografas ir poetas – Albinas Kuliešis susirinkusiųjų vardu pasveikino maestro R. Dichavičių jubiliejinės sukakties proga, padėkojo už ypatingai ryškius darbus Lietuvos kultūrai, fotografijos ir dailės menui.

A. Kuliešis įteikė savo autorinį darbą – ąžuolo medalį, o Siesikų pilies legendinė kunigaikštienė Halška (Laura Kaminickaitė) Maestro vainikavo ąžuolo vainiku. Pakilią nuotaiką pilies kieme skleidė istorinio šokio studijos “Baltoji pavana”(vad. Jūratė Uselienė) nariai. Šio kolektyvo šokių kompozicijos, puošnūs rūbai stebino žiūrovus, kurie negailėjo šiltų atsiliepimų ir aplodismentų. Iš Siesikų pilies menių renginys persikėlė į Toliūnų kaimą, kur Siesikų ežero pakrantėje, “Baltojo garnio slėnyje” meno kūrėjai fotomeninkai Rimantas Dichavičius, Romualdas Augūnas, Albinas Kuliešis ir skulptorius Henrikas Orakauskas iškėlė šventės”Langas į širdį” vėliavą.

Pušų viršūnių žalumos ir dangaus mėlynės fone suplazdėjus Pegasui, renginio organizatorius A. Kuliešis įteikė Padėkos raštus ir šventės medalius rėmėjams, savanoriams, kaimynams, bičiuliams ir visiems geros valios kultūros mylėtojams, kurių dėka renginys jau tapo tradiciniu. Renginio programa tęsėsi puikioje aplinkoje, kurią šventės išvakarėse organizatoriai ir talkininkai apjuosė vainiku, ežero vanduo skalavo tautodailininko iš Toliūnų Vido Svalbono sukurtas šiaudines skulptūras, stiprus vėjas kedeno toliūnietės Daivos Pocienės – šventės atradimu neoficialiai nuominuotą autorinį darbą -Žolinių Angelą – gėlių, varpų, žolynų rugpjūčio brandos ir žmogaus gebėjimų visumą.

Gamtos prieglobstyje ypač derėjo Rimvydo Matijaškos medžių rievių drožinių paroda. Nuo aukštakamienės tuopos į dangų iškėlusią širdį laikantis baltas Angelas- ryškus renginio erdvės akcentas, kurį iš medžio sukūrė Albinas Kuliešis. Bendraminčių pasiūlymu šis darbas pavadintas Širdies Angelu. Renginyje literatūrine kūryba pasidalijo Utenos krašto poetas Svajūnas Dačkevičius, kurio dvi naujos eilių knygos pasirodė pastarosiomis dienomis. Skaitė ir anykštėnas poetas, vertėjas Algirdas Ražinskas, kurio kūryboje savita filosofinė mintis. Skmbėjo poetės iš Kėdainių Rimos Petrilevičienės jausmų poezija, išraiškinga ir taikli siesikiečio poeto Romo Railos kūryba, ignaliniečio Gaudento Kurilos poetinė laisvė.

Savo kūrybą šventėje skaitė Lietuvos menų mėgėjų asociacijos “Branduma” Kauno skyriaus nariai. Neprilygstamoji Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė subtiliu meistriškumu ir gera emocija užbūrė “Vasaros elegijų” skaitymų klausytojus. Žolinės šventės išvakarėse ypatingą prasmę igyjo gamtos, Aukščiausiojo, žmogaus jausmų šlovinimas poezijoje. Tradiciškai šventėje “ Langas į širdį” skambėjo muzika, kurią klausytojams dovanojo jaunosios dainų atlikėjos: ukmergiškė Dovilė Gelumbeckaitė ir Miglė Pivoraitė iš Vilniaus.

Akustinės gitaros ir vokalo studijos vadovas Rimantas Sinica iš Utenos pristatė savo kūrybos dainas. Ypatingai džiugiai buvo sutiktos toliūniečio Sauliaus Kuliešiaus atliekamos savos kūrybos dainos. Viena jų, skirta Toliūnams, parašyta pagal brolio, šventės organizatoriaus Albino Kuliešio eiles, taps šventės “Langas į širdį” himnu. Vakarėjant, ežero pakrante nuvilnijus muzikanto Vyto Rimkaus iš Vilniaus griežiamos armonikos garsams, šventės dalyvius pasveikino ir gardžiu, paslaptyje laikomo recepto, baravykų tortu pavaišino lyg viesulas su šokiu ir ugnine energija į renginio erdvę įsiveržusi kūrybingoji ”Baravykų karalienė” (Vita Šarkinaitė). Šventė liko nuotraukose, bičiulių padėkos žinutėse, naujų pažinčių kontaktuose, meną kuriančių, mylinčių ir globojančių širdyse.

Alicija Matiukienė,
J. ir A. Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė,
Kultūros žurnalo “ Prie Nemunėlio” redaktorė

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia