Urėdijos medelyne – darbymetis. Pikuojami daigai, formuojamos jų šaknys, netrukus prasidės ir sėja bei sodmenų ruoša kitų metų miškasodžiui.
Kitiems metams medelynas priaugino daugiau nei 1 mln. 200 tūkst. miško sodmenų. „Pirkti jų mums tikrai nereikės“,- gerą žinią atnešė medelyno viršininkas Laurynas Knizikevičius.
Persodino eglės daigus
Visą praeitą savaitę Pašilės miške burzgė daigų pikavimo mašina. Šią ji jau išvažiavo. Liko gražiai eilutėmis persodintos eglutės. „Persodinome apie 400 tūkstančių vienetų“,- suskaičiavo urėdijos medelyno viršininkas Laurynas Knizikevičius.
Kodėl eglės daigus reikia persodinti? Ir dar vasarą?
Pušį į mišką galima nešti ir dviejų metų. Tuo tarpu dviejų metų eglės sėjinuko į derlingus Ukmergės miškų urėdijos miškus neišneši – prapuls ji žolėse. Eglė šiuose miškuose sodinama mažiausia trijų metų. Todėl po dviejų jos daigai persodinami arba kitaip sakant, išpikuojami – susodinami į vageles vienas nuo kito tam tikrų atstumu.
Geriausia pikuoti, žinoma, pavasarį. Tačiau pavasarį medelyne darbai veja darbus. Reikia ne tik išrauti ir miškasodžiui išrūšiuoti sodmenis, bet ir paruošti pūdymus, žemę šiltnamiuose ir lysvėse, o netrukus ateina ir sėja. Todėl pavasarį spėta persodinti tik 217 tūkstančių vienetų eglės daigų.
Tačiau, medelyno šeimininko įsitikinimu, ir vasarą persodinti eglės daigus nėra jokios rizikos. „Visą rugpjūčio mėnesį eglė leidžia šaknis, tad ji lengvai prigyja“,- paaiškino jis. Kas kita rudenį. „Rudenį labai priklauso nuo klimatinių sąlygų. Jei nėra sniego ir anksti užšąla, daigai gali ir nespėti įsišaknyti. Tačiau užpernai rudenį išpikuotos eglutės auga gražiai – štai kokios jos didelės, kokie ilgi ir stiprūs ūgliai“,- rodė medelyno viršininkas. Šįmet rudenį urėdijos medelynas ketina išpikuoti dar 200 tūkst. vienetų eglės daigų.
Ąžuoliukų – beveik pusę milijono
Po eglės daigų pikavimo laukia ąžuoliukų priežiūros darbai. Rugpjūtis – tai laikas, kai reikia pakirsti jų šaknis.
Pirmamečių ąžuoliukų niekas, žinoma, nerauna – šaknys pakertamos augančių daigų. Tam medelyne yra specialus padargas – šaknų pakirtimo lankena. Ji prikabinama prie traktoriaus ir jo traukiama tarpueiliu per žemę apipjausto augančių daigų šaknis.
Pakirstos šaknys išleidžia pridėtines šaknis. Tokiu būdu suformuojama tanki jų sistema – ąžuoliukų daigai sustiprėja, vėliau pasodinti miške jie lengviau prigyja ir įsitvirtina.
Šie metai ąžuoliukams – ne itin sėkmingi, kadangi buvo besniegė žiema. Visoje šalyje nemažai pasodintų gilių sušalo ir neišdygo.
Dalis jų žuvo ir mūsų urėdijos medelyne. Tačiau 300 tūkstančių išdygo ir gražiai auga. 300 tūkstančių ąžuolo daigų – nemažas kiekis. Jo savo reikmėms pakaks, nors ąžuolų sodiname nemažai – šįmet pasodinome 180 tūkst. vienetų, kitais metais planuojame pasodinti – 150 tūkst.
Ąžuoliukai sodinami ne mažiau nei dviejų metų. Taigi, šiemet sudygę kitais metais dar augs. Į girią kitą pavasarį keliaus antramečiai, kurių medelyne auga 130 tūkst. vienetų.
Taigi, iš viso medelyne šiuo metu auga apie 490 tūkst. paprastojo ąžuolo daigų – 300 tūkst. pirmamečių, 130 tūkst. antramečių bei 60 tūkst. pavasarį persodintų trimečių sodinukų.
Augina ir šiltnamiuose
O berželiai ir juodalksniai, kaip kokios salotos, sėjami ir auginami šiltnamiuose. Jų Gedimino gatvėje medelynas turi 2, kurie suskirstyti į atskiras sekcijas. Iš viso yra 6 sekcijos po tris arus. Taigi, po stogu – 18 arų.
Jis labai gelbėja. Ypač šią vasarą, kai iki jos vidurio nebuvo šilumos. Šiltnamiuose pasėtos sėklos ne tik greičiau ir tolygiau sudygsta, bet ir daigai auga geriau. Birželį sėti juodalksniai liepą jau buvo gerokai ūgtelėję.
Rugpjūčio viduryje medelyno darbininkai šiltnamius nudengė. Daigai aklimatizuosis – pripras prie temperatūros svyravimų ir ims medėti. Pavasarį juos bus galima jau išnešti į mišką. Taigi, šiltnamiuose pasėtus ir išaugintus berželius ir juodalksnius galima sodinti vienerių metų.
Tenka laistyti
Tačiau šiltnamyje auginamus daigus reikia gerai prižiūrėti. Ne tik tręšti, ravėti – tręšti ir ravėti sodmenis, kaip daržą, reikia ir lauke. Reikia juos ne tik ginti nuo ligų – nuo jų tenka ginti visus sodmenis – ir lauke: ten, kur jų didelis tankumas, ligų pavojus didesnis. Bet šiltnamiuose sodmenis dar reikia nuolat laistyti. Laistyti ne bet kaip, o nupurkšti – vandenį juodalksnis ir beržas pasisavina ir per lapus.
Paprastai pakanka juos palaistyti kartą per dieną, bet per šiųmetę kaitrą tai daryti teko dažniau. Nuolat vėsinami daigai augo kaip ant mielių ir dabar jie jau – vos ne pusės metro aukščio.
Tačiau jie nėra vienodo dydžio. Mat beržo net ir šiltnamyje nepriversi vienodai sudygti. Beržo sėklos – ne vienodo daigumo ir nevienodos dygimo energijos. Tai lemia ne sėklų ruoša ar jų laikymas – tokias jas išaugina beržas.
Tačiau šiltnamyje buvo matyti, kad ne tik beržo – ir juodalksnio daigai lysvėse auga labai nevienodai. Tie, kurie po purkštukais, – vešlesni ir sodriau žalesni, toliau – menkesni. Tai – dėl nevienodo vandens pasiskirstymo ir jo srovės frakcijos. Kuo ji smulkesnė, tuo liauniems berželių ir juodalksnių lapeliams geriau – jų nenudaužo vandens lašai. „Geriausia, kad vandens frakcija būtų, kaip rūkas“,- pastebėjo medelyno prižiūrėtojai.
Rūkas krenta tik po purkštukais. Toliau lyja lietaus lašais.
Neša į inspektą
Didesnius ir sodmenų standartų reikalavimus atitinkančius berželius bei juodalksnius medelyno darbininkai jau šį rudenį iš šiltnamių lysvių išraus ir išneš į dirvą. Apklos juos eglišakiais ir paliks laukti pavasario miškasodžio.
Neužaugusius iki reikiamo dydžio pavasarį išpikuos ir lauke paaugins dar iki rudens. Nepaliks ir mažiausių – juos medelyno darbininkai iškas su visa velėna ir patupdys į inspektą. Inspekte daigai augs ir stiprės dar iki vasaros. Vasarą juos nudengs, leis aklimatizuotis, o rudenį jie guls į dirvą laukti kitų metų miškasodžio. Šįmet pavasarį į inspektą perkelti berželiai išaugo gražesni nei šiltnamiuose. Inspekte daigai pasiveja savo gentainius ir kokybe jiems nenusileidžia, tačiau taip popinti juos reikia nemažai laiko ir kantrybės.
Laukia liepų
O liepų sudygstant medelyno darbuotojai laukia tik kitą pavasarį.Šį pasėjo 10 kilogramų jų sėklų, tačiau iki šiol nematyti nė vieno daigo.
„Šįmet pasėjome nestratifikuotas sėklas“,- kodėl per vasarą nesudygo liepos paaiškino medelyno viršininkas.
Liepos, kaip ir daugelio dekoratyviųjų ar ornitochorinių – miško grožiui ir jo paukščiams skirtų augalų – gudobelių, putinų, sedulų, erškėčių sėklas, norint, kad jos iškart sudygtų, reikia stratifikuoti, tai yra, kurį laiką palaikyti jas drėgname – 50 -60 proc. drėgnumo substrate bei žemoje – 0–2 laipsnių temperatūroje.
„To nedarėme, nes pernai šalti pradėjo tik gruodžio antroje pusėje ir todėl negalėjome rūsyje palaikyti tinkamos temperatūros“,- paaiškino medelyno viršininkas L. Knizikevičius.
Bet liepos sudygs. Pagulės dar kiek žemėje, gaus lietaus, šalčio ir stratifikuosis – subręs. Sudygusios jos įprastai auga gerai. Pavasarį išlindusios iš žemės vasarą sulapos. O rudenį jas bus galima jau kasti. Kartu su beržais ir juodalksniais per žiemą lauke jos lauks pavasario miškasodžio.
Liepų palyginus su kitomis medžių rūšimis urėdija sodina nedaug – ne daugiau 3 tūkstančių vienetų per metus. O pernai medelynas priaugino 20 tūkst. liepos sodmenų. Taigi – keleriems metams į priekį.
Turės ir miško paukščiai
Liepų, kaip ir klevų miške reikia ne tiek dėl medienos, kiek dėl jo grožio, bičių, paukščių ir kitų jo gyvūnų.
Jiems specialiai dar auginami vadinami ornitochoriniai medžiai ir krūmai – gudobelės, miškinės kriaušės, miškinės obelys, sedulos, šermukšniai, erškėčiai, putinai, šeivamedžiai.
Jų sodmenų medelyne nėra daug – viso maždaug 40 tūkstančių vienetų, bet šio skaičiaus miškui papuošti ir jo gyvūnams pamaloninti visiškai pakanka.
Atkuria dekoratyviuosius augalus
Be pagrindinių medžių rūšių, reikalingų miškui atkurti, Ukmergės miškų urėdijos medelynas augina šiek tiek ir dekoratyviųjų – sodyboms puošti skirtų augalų sodmenis.
Pastarųjų šiuo metu yra 32 tūkst. vienetų. Daugiausia – tujų, kurios yra kelių formų. Populiariausios – smaragdinės. Jos neveda sėklų, todėl nešiukšlina. Už tai mėgstamos sodybų savininkų.
Nemažas poreikis yra sidabrinių arba dygiųjų eglučių. Kai kurie klientai prieš Kalėdas jų perka net po 500 vienetų.
„Tačiau mes stengiamės atkurti daugiau buvusias rūšis, kurios buvo seniau augintos, bet kurių pastaruoju metu pardavimui jau neturėjome. Tai – ‚diabolo‘ formos putinlapis pūslenis,
kukmedžiai, uoliniai kadagiai“, – vardijo medelyno šeimininkas.
Putinalapis pūslenis – krūmas, kuris auga iki 3 metrų aukščio. O diabolo formos jis – tamsiai purpuriniais- raudonais lapais. Kontrastas – sodriai sodybų žalumai.
Žydi putinalapis pūslenis berželio mėnesį, nedideliais rožiniais į kekę susitelkusiais žiedais, jo uogos – taip pat skaičiai raudonos. Putinlapis pūslenis ilgai nokina sėklas, tad raudonos sėklų kekės jį puošia iki Kalėdų.
Putinlapis pūslenis lengvai formuojamas, pakantus genėjimui, nesudėtinga jį padauginti auginiais. Medelyne buvo belikęs tik vienas jo krūmas prie administracijos pastato. Medelyno darbuotojai pavasarį, kol dar buvo neišsprogę pumpurai, prikarpė jo šakelių, sukišo jas į dirvą, užpylė smėliu – įsikabino visi auginiai. „Kitą pavasarį pakirpsime jų viršūnes, kad jie sutankėtų, ir turėsime sodmenų“,- neabejojo medelyno viršininkas L. Knizikevičius.
Viso – beveik 4 milijonai
Iš viso šiandien Ukmergės miškų urėdijos medelyne auginama apie 60 rūšių sodmenų. Daugiausia jų – pagrindinių miško medžių rūšių – eglių, pušų, ąžuolų, juodalksnių ir beržų. Jų yra įvairaus amžiaus – nuo vienerių iki ketverių metų. Viso jų – kone 4 milijonai vienetų.
ukmu.lt
Netrukus šie pirmamečiai ąžuoliukai sulauks šaknų formavimo procedūros.
Paruošta žemė laukia naujų gilių.
Juodalksnių daigai auginami šiltnamyje.
Net ir šiltnamyje berželiai bei juodalksniai išauga nevienodi.
Inspekte berželiai išaugo gražesni nei šiltnamyje.
Išpikuoti antramečiai berželiai – jau iki kelių
Medelyno viršininkas Laurynas Knizikevičius didžiausią dėmesį skiria miško sodmenims, bet šįmet jis nutarė atkurti ir anksčiau buvusias dekoratyviąsias medžių bei krūmų rūšis.
Putinlapio pūslenio auginiai įsišaknijo visi iki vieno.
