„Mes tiesėme į Laisvę kelią, į tą, kurią iš mūsų atėmė. Kurios nenorėjo mums gražinti, mes siekėm jos žingsnis po žingsnio. Tėvyne, Tu mūsų brangioji Tėvyne, glaudžiam prie Tavęs savo plakančią krūtinę. Išgydysim žaizdas ir sopulį, Tavųjų rankų mes Tėvyne, kad tiktai Tėvynė būtumei laisva“.
Tai eilutės nuskambėjusios iš eilėraščių Vasario 16 –tą dieną, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Šimtmečio proga buvusio pirmo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvare, Užugiryje.
Šventupės romansinio dainavimo kolektyvui „ Šventerečiui“ buvo didelė garbė, kad tokią istorinę, įspūdingą, visai Lietuvai dieną, teko dalyvauti šioje iškilmingoje šventėje. Mūsų kolektyvui tai – antras renginys tą pačią dieną. 12 valandą mūsų kolektyvas „Šventerečius“ per Šv. Mišias giedojo Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčioje. Štai dabar jau esame Užugiryje.
Kai mūsų kolektyvas atvyko, čia jau vyko įvairūs renginiai lauke ir muziejaus viduje. Turėdamos galimybę mes, moterys pasižvalgėme po istorinį Prezidento A. Smetonos muziejų, beje, kai kurios iš mūsų čia lankėmės pirmą kartą.
Kolektyvo vadovas Kazimieras Šermukšnis kalbėjo, kad: „mums tai – dvigubas jubiliejus. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Šimtmetis ir „Šventerečiaus“ kolektyvo šimtasis koncertas“.
Nors lauke spaudė šaltukas, tačiau į dvaro salę apsigaubę šiltais šaliais rinkosi romansus pamėgę klausytojai. Jų tarpe matėsi nemažai ir jaunimo. Nežinau ar tai vietinis ar atvykęs iš toliau, tačiau smagu, kad jaunimas domisi Lietuvos istorija, noriai dalyvauja renginiuose. Jaunimas mūsų ateitis.
Vadovai Daiva ir Kazimieras Š. pasirinko labai įvairų repertuarą. Mūsų kolektyvo moterų lūpomis skambėjo ne tik romansai apie meilę, kurie kvietė į svajonių pasimatymą su savo jaunyste, bet ir glostė dūšią – pasakos, sakmės, eilės, o ypač dainos skirtos Lietuvai Tėvynei.
Mūsų didžiulis atlikėjų būrys gana brandaus amžiaus, sulaukė gausių žiūrovų ovacijų.
„Šventerečiaus“ kolektyvo palaikyti atvyko ir Vidiškių seniūnijos seniūnas Virgilijus Štaras su žmona Egle.
Dvaro kiemas buvo įspūdingai papuoštas trijų spalvų balionas, kas simbolizuoją Lietuvos trispalvę vėliavą. Vėliau šimtas įvairiaspalvių balionų su palinkėjimais buvo paleisti į Lietuvos padangę. Degė šventinis laužas. Šildė karšta arbata, galėjome pasmaguriaut gardžiais saldumynais.
Šokių mėgėjai turėjo gerą progą pašokti prie šventinio laužo.
A. Smetonos dvare jau verda gyvenimas. Tai poilsis gamtos apsuptyje. Istorinis atminties objektas.
Tačiau buvo jau gana vėlus laikas, pradėjo snigti sniegas, o mūsų laukė dar tolimas kelias. Tad mes išskubėjome į namus.
Dėkojame šeimininkams už mums suteiktą progą apsilankyti istoriniame muziejuje, pasisvečiuoti. Na, o gaspadynėms už mūsų kolektyvui iškeptą pyragą ir šakotį.
„Tamsa te pranyksta, težydi dangus, taps šviesu akyse ir sieloj jauku.
Laiminga Tu būki, su mumis drauge, gyvuoki, Tėvyne, per amžius laisva“.
Genoefa Povilavičienė
