Šias metais Ukmergės Kraštotyros muziejus mini savo 70-ies metų jubiliejų. Tačiau istoriniai dokumentai, laikraščių straipsniai leidžia spėti, kad muziejus Ukmergėje įsikūrė daug anksčiau – 1933 metais.
„(…)Šiemet, nuo balandžio 2 d., įsteigėm muziejėlį, kuriame yra įvairių įvairiausių daiktų daiktelių. Visi muziejėlio eksponatai surinkti rytų Lietuvos dalyje“. Šie skautų vyr. skiltininko A. Stankevičiaus žodžiai, išspausdinti 1933 m. lapkričio 23 d. „Lietuvos aide“, galėtų tapti Ukmergės kraštotyros muziejaus sukūrimo istorijos pradžia. Tai patvirtina ir 1937 m. sausio 21 d. „Lietuvos aido“ straipsnis, kuriame rašoma: „Prieš ketverius metus, (berods, 1933 m. balandžio 2 d.) Ukmergėje buvo susirinkę keliolika visuomenės veikėjų bei įstaigų viršininkų, kad atidarytų Ukmergės muziejų. Buvo pasirašytas atitinkamas aktas ir nutarta muziejų plėsti, didinti, perkelti į geresnes patalpas ir t.t. Tačiau muziejus taip ir liko skautų globoje, o plačioji visuomenė nieko apie jį nežino, patalpų nesurasta.(…)“.
Istorikas E. Bakonis savo rašinyje “Iš Ukmergės muziejaus tragiškosios istorijos”, teigia, kad “Oficiali Ukmergės muziejaus steigimo data – 1933 metų balandžio 2 diena. Ją nurodė Ant. Mažiulis Bostone leistoje “Lietuvių enciklopedijoje”, ją patvirtino Lietuvos muziejininkystės patriarchas P. Galaunė.(…)”. Aišku, kad Ukmergės kraštotyros muziejaus gimimas vyko 1933 m. Tuomet muziejus egzistavo kaip mėgėjiška skautų surinkta kolekcija, kuri buvo išdėstyta keliose vitrinose „valstybinės gimnazijos“ (dabar – „Ryto“ specialioji mokykla) patalpose. Tai patvirtina ir 1937 m. vasario 22 d. Ukmergės burmistro V. Rėklaičio rašto Savivaldybių departamentui ištrauka: „(…) Yra skautų tvarkomas prie valstybinės gimnazijos muziejus su nemažu skaičiumi archeologinių radinių ir šiaip Lietuvos senienų (…)“.
Muziejuje, remiantis to meto spauda, tuo metu buvo metalinių pinigų rinkinys iš įvairių laikų ir valstybių, popierinių pinigų, įdomių akmens, titnago laikų eksponatų – įvairiausių kirvukų, peilių, durklų ir kt. Įdomus ginklų skyrius. Vertingas suakmenėjimų rinkinys, įvairūs senovės raštai. Be šių daiktų muziejuje buvo saugomi papuošalai, medaliai, herbai, paveikslai, molio dirbiniai.
Antroji muziejaus sukūrimui reikšminga data – 1940 m. kovo 15 – oji. Tą dieną, 1939 metų rudenį į Ukmergės mokytojų seminariją atvykęs dirbti kraštotyros entuziastas ir istorijos vadovėlių pradžios mokykloms autorius Vaclovas Čižiūnas, kilimo nuo Kulniškių km., sušaukė „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugijos“ steigiamąjį susirinkimą. Oficialiais jos steigėjais tapo dar vasario 17 dieną įstatus pasirašę M. Jurgelys (apskrities viršininkas), Vl. Rėklaitis, J. Švoba, Ant. Vokietaitis (mokytojų seminarijos direktorius), Ant. Čekanavičius, Pr. Cibulskas, Ant Krištolaitis, R. Kuzmickas, Ant. Bunikis, J. Botyrius, Ant. Rinkūnas ir pats V. Čižiūnas. Draugijos tikslu, pasak jos įstatų, buvo – „pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą“. Svarbiausia priemone šiam tikslui pasiekti Ukmergės kraštotyrininkai, be abejo, laikė vietos muziejaus organizavimą, nes panašios draugijos kitose Lietuvos vietose ir tapo muziejų kūrimo iniciatorėmis ir organizatorėmis.
28 asmenys, įsirašę į draugiją steigiamojo susirinkimo metu, V. Čižiūno nuomone, buvęs per menkas branduolys, todėl į pradžios mokyklas bei valsčių pareigūnams buvo išsiuntinėtas atsišaukimas, o Ukmergės apskrities mokytojų konferencijos metu V. Čižiūnas perskaitė specialią paskaitą apie kraštotyros darbo uždavinius ir pobūdį, ragindamas klausytojus jungtis į draugiją. Draugijos vadovybė tuoj pat užmezgė ryšius su Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi Kaune, o V. Čižiūnas buvo pakviestas į Kauną susipažinti su muziejaus tvarkymo metodika. Į Ukmergę iš Kauno buvo atsiųsta etnografo Ant. Rūgštelės paruošta instrukcija etnografinei medžiagai rinkti. Kontaktai su Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi leido išgauti iš Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos pažadą pirmiems metams skirti 2000 litų pašalpą.
Deja, visus Ukmergės kraštotyrininkų pradėtus darbus ir planus sugriovė Raudonosios armijos invazija birželio 15 dieną. V. Čižiūnas su gimnazijos inspektoriumi P. Šuopiu toliau globojo vienoje klasėje sukrautą muziejinį turtą –numizmatikos rinkinį, senas knygas ir graviūras, dailininko E. Kulviečio dovanotus paveikslus, varpinių modelius, archeologinius radinius. Netgi bandė atgaivinti draugijos veiklą. 1941 metų birželio mėnesį prasidėjus vokiškajai okupacijai, gimnazijos patalpas panaudojus karo reikalams, beveik visi muziejiniai rinkiniai dingo. Nors 1942 m. muziejinių rinkinių likučiai turėjo ir juos prižiūrintį asmenį – vedėją Joną Motiejūną – muziejus egzistavo tik formaliai.
Trečias muziejaus kūrimosi etapas prasidėjo karo metais, Lietuvą okupavus vokiečiams. Tuo metu Ukmergėje įsikūrė Domicelė ir Petras Tarabildos. P. Tarabilda už keletos prosovietinių plakatų sukūrimą buvo suimtas, kalintas IX forte ir netekęs darbo turėjo keltis į Ukmergę. Tai turėjo didelės įtakos ir Ukmergės muziejaus kūrimosi raidai.
1942 m. vasarą laikraštyje „Į laisvę“ buvo išspausdinta žinutė, kad Ukmergėje netrukus bus įsteigtas miesto muziejus. 1943 m. pradžioje laikraštis „Ateitis“ jau spausdino žinutes apie Ukmergės muziejaus kūrimą. E. Kaštautas 1944 m. birželio 10 d. „Panevėžio apygardos balse“ gana smulkiai aprašė muziejaus kūrimosi priešistorę, rinkinius ir atidarymo iškilmes: „Gegužės 6 d. iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės Muziejus. Muziejų pašventino ir atitinkamą žodį tarė kanauninkas Steponas Telksnys. Atidarymo kalbą pasakė ir puošnų atidarymo aktą perskaitė generolas Kazys Navakas. (…) Iš svečių tarpo sveikino ir žodį tarė vokiečių kariuomenės komendantas, išreikšdamas nusistebėjimą, kad aplink siaučiant viską naikinančiam karui, čia vyksta tokia kultūrinė šventė.(…) Ukmergės Mokytojų seminarijos dir. Antanas Vokietaitis sveikino Ukmergės Meno ir Mokslo Draugijos vardu (…). Ponas burmistras Stasys Martinaitis perskaitė gautas sveikinimo telegramas Kauno kultūros muziejaus direktoriaus p. Galaunės, Šiaulių „Aušros“ muz. dir. p. Bugailiškio, Telšių „Alkos“ muz., Marijampolės ir Rokiškio muziejų. Muziejaus vedėjas dail. Tarabilda trumpoje apžvalgoje nupasakojo muziejaus organizavimo eigą.
Muziejuje, kuris užėmė keturis vidutinio dydžio kambarius, buvo du skyriai: meno ir istorijos. Meno skyriuje buvo per 60 žymių Lietuvos dailininkų paveikslų. Juos visus dailininkai muziejui dovanojo ir tik keli savivaldybės įsigyti. Istoriniame skyriuje yra tautodailės, spaudos, iškasenų, numizmatikos, dokumentų, senovinių ginklų, kirvukų, senų knygų, pašto ženklų, senos fotografijos, piestos, staklės ir kt. Viso arti 3.500 vienetų.
Muziejų steigiant suruošta eilė paskaitų Ukmergės mokytojų seminarijoje, gimnazijoje, amatų mokykloje, provincijoje. Paskaitų metu nušviesta senienų rinkimo būdas. Renkant medžiagą aplankyta apie 20 dvarų, tiek pat kaimų. Į muziejų ne visa medžiaga atgabenta, bet susitarus laikinai palikta vietoje, pvz: Siesikuose senos švedų laikų patrankos, dokumentai.
