[Istorija]XX amžiaus viduryje šeimos būdavo gausesnės

    3399
    0

    1402625 19862838

    Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje saugoma knyga, kurioje išsamiai aprašytos rajono gyventojų santuokos, gimimai ir mirtys nuo XX amžiaus 4-ojo iki 9-ojo dešimtmečio. Jau rašėme apie santuokas ir jų organizavimą Ukmergėje. Šį kartą pažiūrėkime kiek tuo metu gimdavo vaikų ir kaip ilgai gyvendavo žmonės.

    Gimimai

    Tarpukario Lietuvoje kūdikių gimimus ar žmonių mirtis registruodavo tik bažnyčios. Sovietmečiu šį darbą perėmė valdžios įstaigos – kūdikius ar mirusiuosius pradėjo registruoti Civilinės metrikacijos skyriai. Bažnyčia kūdikio tėvų socialinę padėtį, užsiėmimą, einamas pareigas pažymėdavo tik išskirtiniais atvejais. Valdiškos įstaigos ir tokių faktų nefiksavo. Tačiau vis tik kai kurie faktai buvo atkurti.

    Nors ir teigiama, kad tarpukario Lietuvoje buvo aukšta moralė, bet ir čia pasitaikydavo nesantuokinių vaikų. Ir jų buvo nemažai. Nesantuokinių vaikų 1931 metais gimė 19, 1936 metais – 30, 1938 metais – 14. Kadangi sutuokti tais laikais galėjo tik bažnyčia, todėl santuoka be jos palaiminimo, tai yra be „šliūbo“, buvo laikoma neteisėta. 1931 metais nesusituokusios poros susilaukė 1 vaiko, 1935 metais – 3, 1938 metais – 1. 1933, 1936, 1939, 1940 metais porose be „šliūbo“ vaikų negimė.

    Tarpukario Lietuvos gyventojai, suteikdami vardus naujagimiams, nebuvo išradingi. 1931-1940 metais vaikams dažniausiai suteikdavo Janinos, Onos ir Aldonos vardus. Šie vardai vaikams suteikti daugiau kaip po 100 kartų. Vyrų vardai, suteikti daugiau kaip 100 kartų, – Jonas, Vytautas, Antanas. Rečiausi vardai – Birutė ir Valerija (45 kartai), Alfonsas  (40), Albinas (33).

    Karo ir pirmaisiais pokario metais gimusių vaikų skaičius palaipsniui augo. Tik 1944 metai buvo išimtis – tuomet gimė tik 172 vaikai. 1941 metais Ukmergėje ir rajone gimė 299 vaikai, 1942 metais – 315, 1944 metais – 172, 1945 metais – 335, 1946 metais – 345, 1950 metais jau 400 vaikų.

    Kalbant apie jauniausias ir vyriausias gimdyves galima paminėti, kad jauniausia gimdyvė gimdė 1941 metais. Tuomet jai buvo 16 metų. Vyriausia to laikotarpio gimdyvė buvo 46 metų amžiaus. Vyriausia šeima, sulaukusi naujagimio, buvo iš Balninkų valsčiaus Pakiršių kaimo. 1945 metų balandžio 19 dieną šio kaimo 63 metų amžiaus ūkininkas ir jo žmona, kuriai tuomet buvo 40 metų, Ukmergės miesto civilinėje metrikacijoje įrašė net aštunto vaiko gimimą. Šios poros vaikai gimė 1930, 1935, 1936, 1938, 1940, 1941, 1943 ir 1944 metais.

    Tuo metu daugiavaikių šeimų buvo daug. 1945 metais po 3 vaikus turėjo 56 šeimos, 5 vaikus – 23, 7 – 12, 9 – 6, 16 – 2. 1946 metais po 3 vaikus turėjo 49 šeimos, 5 vaikus – 13, 6 – 20, 8 – 4, 12 – 1. 1951 metais – 3 – 36, 5 – 16, 7 – 9, 10 – 2, 13 – 1. Vėliau daugiavaikių šeimų palaipsniui mažėjo. Jų nuo bendro gimimų skaičiaus 1951 metais buvo 37,2 procentai, 1952 – 28,3, 1953 – 27,3, 1955 – 25,5.

    1945-1946 metais užregistruota po 30 nesantuokinių vaikų. Nuo 1950 metų jau visos moterys gimdė medicinos įstaigoje. Galima teigi, kad medicininė priežiūra lėmė, jog 1950 ir 1951 metais gimė tik po vieną negyvą kūdikį.

    Penktame dešimtmetyje užregistruota ir  vyriausia gimdyvė. Jai buvo 58 metai. Jos vyrui – 68. Ši gimdyvė Ukmergės rajone išliko vyriausia per visą sovietinį laikotarpį. Jauniausios 6-o dešimtmečio motinos buvo 14-metė, 1961 metais pagimdžiusi sūnų, ir 16-metė 1952 metais pagimdžiusi sūnų. Vyriausia šio dešimtmečio gimdyvė, pagimdžiusi šeštą kūdikį, buvo 50 metų kolūkietė.

    1941 – 1950 metais populiariausi moterų vardai buvo Regina (jis suteiktas 93 naujagimiams), Irena (83), vyrų – Vytautas (121), Jonas (103). Mažiausiai populiarūs – Vanda (32), Stasė (30), Vladimiras (44) ir Henrikas (41). Populiariausi vardai nekinta ir sekančiame dešimtmetyje. Tuomet  populiariausi vardai buvo Regina (102), Vytautas (124), mažiausiai – Violeta (34), Elena (35), Antanas (40), Vladimiras, Kęstutis, Algimantas (44).

    Gimimo aktų įrašų skaičius: 1951 metais – 375, 1953 metais aktų buvo mažiausia – 274. Vėliau jų vėl daugėja. 1955 metais įrašų 354, 1961 – 390, 1965 – 363. 1969 metais užregistruota daugiausia gimusių – 467. 1975 metais – 411, 1980 – 397.

    Nors gimimų skaičius didėjo, bet mažėjo daugiavaikių šeimų. Vis dažniau populiaresnės darėsi šeimos, kuriose augo vienas arba du vaikai. 1961 metais buvo 64 daugiavaikės šeimos. Vėlesniais metais jų skaičius kito: 1962 metais buvo 44 daugiavaikės šeimos, 1965 – 16, 1966 – 47, 1970 – 43, 1974 – 37, 1978 – 24, 1980 – 37. Skaičius svyravo, bet aišku, kad daugiavaikių šeimų mažėjo.

    Sovietiniu laikotarpiu nesantuokoje gimusiems kūdikiams vietoje tėvavardžio būdavo įrašomas motinos vardas. Vienišų motinų statistika pateikiama tik už 1961 – 1970 metus. Jų visais metais buvo daugiau kaip 10. 1961 metais tokių motinų registruota 19, 1969 metais daugiausia – 27, mažiausiai – 1962 ir 1967 metais – po 13.

    1961 metais nedirbančių ir pagimdžiusių motinų buvo 175. Vėlesniais metais jų skaičius nuolat mažėjo ir 1970 metais tokių motinų buvo tik 14, 1978-79 metais – išvis nebuvo, tačiau 1980 metais – 17.

    1975-1980 metais pagimdė keturios nepilnametės – viena 15-metė ir trys 17-metės. Kaip disonansas visiems dirbantiems tėvams skamba įrašas, kad 21 metų jaunas tėvas gyvena išlaikomas tėvų.

    Septintame dešimtmetyje keičiasi vaikams suteikiami vardai. Atsiranda naujų, kuriems priežastis atsirasti yra populiarūs kino filmai ar perskaitytos knygos. Seni vardai tampa nebepopuliarūs. Populiariausi 1961-1970 m vardai buvo: Daiva (114), Jolanta (78), Gintaras (88), Artūras (64). Atsiranda Gitanos, Andželikos, Sedžinaldai, Deiviai, Rolandai.

    1977 ir 1979 metais valdžia nustato vardynų ir santuokų privalomuosius ceremonialus. Nuo 1980 metų ligoninėje, gimdymo skyriuje esančiai motinai, civilinės metrikacijos darbuotojų vardu po kūdikio gimimo įteikiamas sveikinimas. Taip pat tėvai kviečiami per tris mėnesius įregistruoti naujagimį.

    Mirtys

    Prieš karą mirusiųjų kasmet užregistruojama apie pusantro šimto. Pavyzdžiui 1937 metais mirė 155 žmonės, 1938 – 143, 1940 – 183. Dalis žmonių gyvendavo ilgai. Įrašuose minimi žmonės mirę 100, 103 ar net 120 metų amžiaus. 1938 – 1945 metais, išskyrus 1944 metus, užregistruojama po vieną mirusį šimtametį. 1955 metais mirė 104 metų sulaukusi moteris ir 105 metų sulaukęs vyras. 1959 metais mirė 108 amžiaus moteris, 1970 metais – 110 metų sulaukusi moteris. 1971 metais – 115 metų amžiaus moteris.

    Ilgą žmonių gyvenimo trukmę rodo faktas, kad 1951 metais iš 154 mirusių net 41 buvo sulaukęs 70 ir daugiau metų. Tai sudaro 26,6 procento mirusių žmonių. 1955 metais sulaukę 70 metų amžiaus mirė 45 žmonės.

    Dažniausios tuomet mirtinos ligos buvo plaučių uždegimas, širdies ligos. Jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms dažnai mirtina buvo džiova. Dažnai pasitaikydavo mirčių nuo taip vadinamų žarnų, smegenų uždegimų, šiltinės. Vėžio diagnozė žmonėms tuomet buvo nustatoma retai.

    Tuo laikotarpiu buvo didelis kūdikių ir vaikų mirtingumas. Vien 1938 metais bažnyčioje buvo užregistruoti 38 mirę vaikai, iš jų net 28 iki vienerių metų amžiaus. Per 1939 metų pirmą pusmetį mirė 39 vaikai, 30 jų – kūdikiai.

    Pasitaiko vienas kitas, bet labai retai – apsinuodijimo alkoholiu atvejis ar mirtis nuo stabligės. Mažas transporto priemonių skaičius lėmė, kad per 1937 – 1940 metus užregistruojamas tik vienas autoįvykis, pasibaigęs mirtimi. Tuomet po autobuso ratais žuvo šešiametis vaikas. 1943 metais Kauno gatvėje mašina mirtinai suvažinėjo 45 metų moterį.

    Tuo metu mirusieji sava mirtimi paprastai buvo laidojami su bažnyčia. Be jos buvo laidojami tik savižudžiai, ar tie, kurie mirdavo be bažnyčios teikiamų sakramentų. Tačiau kartais be bažnyčios buvo laidojami ir tie, kurie sakramentus gaudavo. Tai, turbūt, lėmė bažnyčios nuostata, kad už palaidojimą reikia mokėti. O vargingesnieji mokėti ne visada turėjo iš ko. 1938 metais laidotų be bažnyčios mirusiųjų buvo 28, o per 1939 metų pirmą pusmetį – 16.

    Karo ir pirmaisiais pokario metais stebimas labai didelis vaikų mirtingumas, daug kūdikių gimdavo negyvų. 1943 metais iš 171 mirties įrašo net 60 priklauso vaikams. Pagrindinės vaikų mirtinos ligos buvo tuberkuliozė, plaučių uždegimas, infekcinės ligos – kokliušas, difteritas. 1944 metų sausio – vasario mėnesiais Ukmergėje ir jos krašte siautėjo vidurių šiltinės epidemija, nusinešusi net 36 žmonių gyvybes. Paaugliai pokario metais žūdavo nuo minų.

    Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje labai padaugėjo mirčių nuo vėžio ar kraujo išsiliejimo į smegenis. Tačiau sumažėja mirčių nuo tuberkuliozės. Mirtingos ligos, kintant medicinos galimybėms ir gyvenimo būdui, lėmė, kad septintajame dešimtmetyje mažėja infekcinių ligų, tačiau padaugėja mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

    Kaip įdomų faktą galima paminėti, kad 1957 metais perkūnas nutrenkė 2 vaikus, o 1959 metais nuo gripo mirė 16 žmonių.

    Arvydas Pėšina

    www.sxc.hu nuotr.

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia