Taigi džiaukimės gyvenimu, nepasiduokime tingumui ir dvasiniam snauduliui, nesvarbu, kas mus lankytų – vasaros kaitros ar rudens darganos. Gyvenimas gražus visoks.
Penktokų krikštynos
Pirmiausia penktokai su auklėtoja buvo ,,papuošti” šiukšlių maišais. Prieš įeidami į salę turėjo suvalgyti po skiltelę česnako nuo virusų ir bakterijų. O kad jie negudrautų, septintokų auklėtoja Dalia Auglienė liepė jiems papūsti ir įrodyti, kad ,,vaistų” tikrai ragavo. Tada penktokai turėjo atsakyti į įvairius klausimus. Už teisingą atsakymą ant jų rankų buvo pažymėta raudona, o už neteisingą – juoda spalva. Prieš atsakydami į sunkiausius klausimus penktokai turėjo padaryti dvidešimt ar net trisdešimt pritūpimų. Atsakius į sunkiausius klausimus jiems teko žąsele krypuoti aplink salę ir pašokinėti ant vienos kojos. Po to buvo skaitoma Priesaika, kurios žodžius penktokai turėjo pakartoti. Nors jiems tą dieną kliuvo namažai išbandymų, tačiau pasibaigus krikštynoms visi iš salės išbėgo linksmi, džiaugsmingais veidais ir puolė į lauką žaisti su taip pasiilgtu pirmuoju sniegu.
O dabar penktokai ir jų auklėtoja jau turi pradėti galvoti apie kitų penktokų krikštynas. Linkime jiems sėkmės!
Vilius Dudlauskas: Man patiko vienas piešinys apie medį ir jo slaugytoją.
1.Ką galite papasakoti apie savo naują klasę?
2.Jaip sekasi su ja dirbti?
3.Kuo įdomūs šie vaikai?
4.Kuriuos iš jų norite išskirti?
5.Kuo jie ypatingi?
Ši klasė yra labai judri, tiesiog pasiutusi. Juos labai sunku suvaldyti. Su jais dirbti labai sunku, nes jie visiškai neklauso. Dažnai tenka pakelti balsą, nes gražaus pasakymo, pamokymo jie tiesiog negirdi. Kai kurie vaikai tingi dirbti, visiškai nenori mokytis. Mėgstamiausias jų užsiėmimas lakstymas, dūkimas. Aišku, yra ir gerų, mielų vaikų. Labai miela, šilta mergaitė Austėja Račinskaitė, nuoširdus Aivaras Mackevičius. Savarankiška ir daranti tvarką klasėje Rugilė Radzevičiūtė.
,,Jaunimėliui” parūpo pateikti keletą klausimų naujosios knygelės autorei.
1.Girdėjome, kad neseniai išleidote naują knygelę. Kokia ji, kaip vadinasi?
Vadinasi ,,Piliakiemių istorijos“.
2.Kuo ji jums svarbi?
Svarbi tuo, kad ji yra apie Gimtinę.
3. Kaip gimė sumanymas parašyti šią knygą?
Seniai nešiojau tokį sumanymą. Juo labiau, kad jaučiausi ne viską parašiusi savo pirmoje knygoje apie gimtinę – „Piliakiemy“. Ši tarsi pirmosios tęsinys, papildymas.
4. Gal dar turite ateities planų parašyti naują knygą? Pasidalinkite jais.
Planų ir sumanymų yra ne vienas, tačiau vargiai bespėsiu… Kiek Dievulis dar laiko duos…
2. Kodėl būtent tokius piešinius sugalvojai nupiešti?
3. Ar ilgai dirbai?
4. Ar savo darbu esi patenkinta?
– Ar buvai veselioj? – klausdavo tolimesni.
– Kaipgi, buvau. Neprašė, guogiais nuėjom…
Taigi, tuokart ruošė Beinorai Benediktas su Marijona vestuves – tekino savo dukrą Mikasę. Graži, anot kaimo žmonių, buvusi – stambi, stipri, sveikatinga.
Skolino suknią – mat labai didelės reikėjo. Giedraičiuose pas kurpių užsakė batus – Mikasės plačiai pėdai pirktiniai netiko. Kvietė gaspadines. Šios kepė pyragus, slėgė sūrius, virė mėsą ir šaltienos. Suruošusios viską nešė kamaron.
Iš kaimynų ką kvietė, ko ir neprašė. Zarembos Vlado šeimynos nevadino: kur sutilps visi. Jo dūminėj pirkioj glaudėsi net 10 šeimynos: jie abu, šeši sūnūs ir dvi dukros. Neįsižeidė kaimynai. Tik vaikai pramuštgalviai sumanė pašėlti: jau sutemus jie nusėlino prie kamaros ir Ignotą, patį ,,čiupliausią“ ir tikrą išdaigininką, pro atvirą kamaros langelį įstūmė grobio paieškoti. Griebė Igna, kas arčiausiai buvo – dubenį su šaltiena – ir su juo buvo ištrauktas. Puolė vaikai, pasislėpę pilnom burnom kirto, kiek įstengė, o likučius su visu indu padėjo šuneliui.
Susekė Benediktas, kad šaltienos trūksta. Skundėsi, dejavo savo Marijonai:
– Mare, Mare, šaltiena dingo. Ką duosme svečiams? Mėsos neužteks.
Suprato, kas nutiko. Zarembiokai nugvelbė.
– Marijon, Marijon, Igna šaltieną stvėrė, šuo suėdė, bliūdą nusviedė! (žinojo, kad visas šunybes sugalvodavo Zarembų jaunėlis – Ignas).
… Bliūdas voliojosi už Zarembų trobikės.
… Negalėjo Zarembų šeimynos jaunimas eiti į Benedikto dukros Mikasės vestuves. Net guogiais.
Dundulis
Tai pažaist į kiemą kviečia.
Lakstom, žaidžiam, dūkstam,
Vietoje mes nenustygstam.
Bet lauke staiga aptemo,
Dievas pyksta – kas čia daros?
Dunda, dunda – žemė dreba!
Juk Dundulis žemę neša.
Atsiprašome labai,
Bėgam kambarin skubiai.
Gal Dundulis mums atleis
Ir pažaisti vėl mums leis.
Rubrikos viešnia- mokyklos najokė lyduokiškė Brigita Gaidamavičiūtė.
Brigita sutiko atsakyti į ,,Jaunimėlio” klausimus:
1. Kaip jautiesi šioje mokykloje?
Gerai. Patiko mano klasė, ypač jos mergaitės. Berniukai ne taip patiko, nes išdykę.
2. Papasakok daugiau apie save.
Esu draugiška, gal kiek nedrąsi. Mano pomėgiai – groti gitara. Patinka dailė, nes mėgstu piešti. Nemėgstu ruošti namų darbų.
3. Kokios tavo ateities svajonės?
Norėčiau būti aktore, nes mėgstu ir moku vaidinti.
4. O ką tu darai, kad ši svajonė išsipildytų?
Lankau mokyklos dramos būrelį.
Kitų nuomonė apie Brigitą:
Odeta: Brigita yra draugiška, gera draugė.
Dovilė L.: Brigita yra draugiška, gerai vaidina, gerai sutaria su visais.
Gabrielė: Brigita yra tokia šiek tiek paslaptinga asmenybė, draugiška, linksma ir net padūkusi…
Agnė P.: Ji miela, šmaikšti, siekianti savo svajonės, kas pagirtina, ir mokanti susidraugauti su įvairaus amžiaus vaikais.
Evelina M.: Brigita yra linksma, draugiška, mėgstanti pajuokauti su visais.
Gerda: Kiek pastebėjau, Brigitos veide visada būna šypsena. Ji labai draugiška, moka gerai vaidinti.
Kristina: Brigita yra labai draugiška mergaitė, labai greit su visais susidraugauja ir nėra drovi, kaip pati sako. Mūsų klasėje ji susirado labai daug draugių, ypač susidraugavo su berniukais.
Maketavo, tekstus redagavo mokytoja Rasa Povylienė.
