Daugiabučių atnaujinimas – iššūkiai, pokyčiai ir galimybės

Senstant daugiabučių gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema. Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ( modernizavimą ) ir racionalų energijos išteklių vartojimą. Strategijoje numatyta iki 2020 metų atnaujinti apie 70 procentų (apie 25000 ) visų daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų. Tokie namai sudaro 96 procentus viso šiuo metu esančio daugiabučių gyvenamųjų namų fondo.

vilkmerge.lt nuotr.

Suprasdama, kad pavieniai butų savininkai negali išspręsti iškilusių problemų bei įgyvendinti iškeltų uždavinių, valstybė imasi iniciatyvos ir teikia visuomenei skatinimo, rėmimo programas. Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau linksniuojama „ Daugiabučių namų atnaujinimo ( modernizavimo ) programa“. Šios programos tikslas – skatinti daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos vartojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti.
Kadangi senąją programą visiškai neseniai pakeitė naujoji, o pats daugiabučio namo atnaujinimo procesas pakankamai sudėtingas, atsakymų  į daugelį  klausimų nusprendėme pasiteirauti didelę patirtį turinčio, konsultacijas daugiabučių namų renovavimo klausimais teikiančio UAB „Komforta“ direktoriaus Vydo Paknio.

Dainiaus Vyto nuotr./UAB „Komforta“ direktorius Vydas Paknys

– Ar iš tikrųjų toks aktualus yra daugiabučių namų atnaujinimo, renovavimo klausimas? Juk statybų specialistai teigia, kad plytiniai ir gelžbetonio plokščių namai yra ilgaamžiai, o ir patalpose retai kuris butas neturi reikalaujamos 18 laipsnių temperatūros.

– Kaip sakoma – nieko amžino nėra.  Gal sienos ir per 100 metų nesugriūtų,   tačiau kitos konstrukcijos (stogas, langai, balkonai ir panašiai) bei inžinerinės sistemos tikrai nėra ilgaamžės. Turint mintyje masinės daugiabučių namų statybos metus galima teigti, kad minėtų konstrukcijų ir sistemų tarnavimo laikas eina link pabaigos. O minėta temperatūra butuose palaikoma labai didelėmis sąnaudomis. Tai buto savininkas pajunta mokėdamas mokesčius už šildymą. Tačiau norėčiau pastebėti, kad mokestis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo sunaudojamų kilovatvalandžių patalpoms, o dažnai ir „orui“,  šildyti. Juk nepanaudotos  šilumos kilovatvalandės kaina lygiai tokia pati, kaip ir panaudotos naudingai. Manau, kad atnaujinti savo būstą – neišvengiama būtinybė: ilgainiui daugiabučio būklė ir energetinės pastato savybės tik blogės.

– Bet ne viskas gyvenime atsiperka, ne viską galima išmatuoti pinigais bei jų grąža. Yra dalykų, kurie tiesiog būtini: pavyzdžiui, nuosavo turto (būsto, garažo, mašinos ir kt.) priežiūra, saugojimas, remontas ir atnaujinimas. Atsipirkimu visko neišmatuosi, ar atsiperka mūsų  pačių sveikatos palaikymas, tai yra, vaistų pirkimas? Ar atsiperka mašinos padangų keitimas? Keičiame todėl, kad yra reikalavimai, kad mums patiems saugiau. Privataus namo savininkas remontuodamas savo namo stogą ar šiltindamas sienas net svajoti nesvajoja apie kažkieno paramą ar greitą atsipirkimą. Žinoma, daugiabutis yra specifinis darinys, kur viso namo bendrasavininkais yra kiekvieno buto šeimininkas. Visa namo bendruomenė turėtų rūpintis bendru savo turtu – daugiabučiu namu. Suprasdamos šių namų specifiką, įvairių šalių valdžios kuria specialias skatinimo programas. Ne išimtis ir Lietuva. Neseniai buvo „palaidota“ senoji daugiabučių renovavimo programa, dabar turime naująją.

– Programos juridinė, įstatyminė bazė jau paruošta, tad naujoji programa jau startuoja, yra gautos ir pirmosios paraiškos  joje dalyvauti. Pirmieji suskubo panevėžiečiai. Naujosios „Daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) programos“ pagrindiniai principai yra laisvanoriškas dalyvavimas, būtinumas pasiekti  atitinkamą užsibrėžtą energetinį efektyvumą, projektų įgyvendinimo išlaidų kompensavimas pagal valstybės galimybes, visiškas projekto įgyvendinimo išlaidų kompensavimas socialiai remtiniems žmonėms.

– Jei prisimenate, daug diskusijų sukėlė prieš tai buvusioje programoje numatyta 50 procentų valstybės paramos dalis. Noriu pastebėti, kad ši parama buvo didžiausia Europoje. Įsibėgėjus senajai programai, valstybė labai greitai pritrūko pinigų ir renovacija apmirė. Skaičiuojama, kad esant tokiai paramos daliai, daugiabučių namų atnaujinimui valstybė paramai kasmet turėtų skirti apie 0,8 mlrd. Lt. Naujos programos rengėjai paramą suskaidė į daugiau dedamųjų dalių ir siekia, kad būtų kuo daugiau sutaupoma energijos. Be jau minėtos 100 procentų  paramos socialiai remtiniems žmonėms programa numato ilgalaikę lengvatinę paskolą, kurios palūkanos negali viršyti 3 proc. metinių palūkanų, 50 proc. kompensaciją visiems reikalingiems dokumentams parengti bei paruošiamiesiems darbams vykdyti ir 15 proc.  paramą visai projekto įgyvendinimo sumai. 

    Sunku pasakyti, tai parodys ateitis. Kiekviena programa turi pliusų ir minusų, su atsargiu optimizmu manau, kad naujoji turi vienu pliusu daugiau. Be to, naujajai programai padeda ir tai, kad esant krizei labai atpigo  statybos darbai (apie 30 proc.). Viena aišku, kad valdininkai ir visi atsakingi už programos įgyvendinimą turės labai subtiliai išaiškinti visuomenei, kad 15 proc. nėra mažiau už 50 proc…

– Matau visapusišką naudą: ir  valstybei, ir miestui, ir žmonėms. Pralaimėjusiųjų neturėtų būti. Nauda valstybei – mažesnė priklausomybė nuo monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“, kuriam už nepanaudotas kilovatvalandes kasmet be reikalo sumokame 1 mlrd. Lt.  Ukmergei renovacija naudinga dėl to, kad pagražės miestas, sumažės išlaidos kompensacijoms už šildymą, bus mažiau skundų dėl daugiabučių namų priežiūros ir šildymo, atsiras galimybė atsigauti miesto statybininkams bei gamybininkams (juk putų polistirolas gaminamas AB „Ukmergės gelžbetonis“),  pajudėjus darbams sumažėtų bedarbių. Nauda daugiabučio namo gyventojui – iki 50 proc. sumažėjusios šildymo išlaidos, pagerėjęs namo estetinis vaizdas, patrauklesnės gyvenimo sąlygos (į jaukius namus maloniau grįžti ir juose priimti svečius), mažesni eksploataciniai ir įvairių remontų mokesčiai,  žymiai padidėjusi turto (buto) vertė. 

– Savivaldybė svariai galėtų prisidėti viešindama informaciją, skleisdama gerą patirtį, konsultuodama besidominčius programa. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2007 metų spalio mėnesį priėmė  sprendimą dėl paramos teikimo ir skatinimo priemonių. Pasikeitus programos finansavimo modeliui jį šiek tiek reikės koreguoti.

– Šiuo metu naująja programa pakankamai aktyviai domimasi ir manau, kad greitai tokių gyventojų bus dar daugiau. Esu tos nuomonės, kad apie daugiabučių renovavimą žiniasklaidoje buvo pateikta perdaug neigiamos informacijos, o apie teigiamus pavyzdžius nutylėta. Situacija greitu laiku turėtų pasikeisti, nes Vyriausybės ir pasamdytų privačių kompanijų pastangomis žadamas masinis informavimas ir konsultavimas  dėl „Daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) programos“. Ukmergėje pagal senąją renovavimo programą darbus yra atlikusios dviejų daugiabučių namų bendrijos. Tad, kaip sakoma, takeliai jau praminti, programos veikimo schemos žinomos. Tiesa, šių namų renovacija nekompleksinė, tai yra bendrijos nešiltino sienų.

– Sparčiausi renovacijos tempai yra Panevėžio apskrityje, Panevėžio miestas yra ryškus lyderis. Iš rajonų reikėtų paminėti Akmenę, Kėdainius, Plungę. Renovacijos darbai didele dalimi priklauso nuo informacijos ir skatinimo priemonių savivaldybėse bei pirmųjų jau įgyvendintų teigiamų pavyzdžių įtakos.

– Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 300 daugiabučių namų (iš jų 120 – kompleksiškai ). Jau yra žinomi įvairių tyrimų, apklausų rezultatai. Atlikti tyrimai rodo, kad renovuotuose namuose sutaupoma iki 50 proc. šilumos energijos. Yra pavyzdžių, kuomet šis skaičius žymiai didesnis. Renovuotas namas rekordininkas, sutaupantis apie 70 proc. šilumos, yra Plungėje. Labai įdomūs dalyvavusių programoje gyventojų apklausų rezultatai: 95 proc. tokių gyventojų rekomenduotų ir kitiems imtis šių projektų įgyvendinimo; nuo 20 iki 30 proc. butų savininkų visą paskolą gražina jau per pirmuosius dvejus metus; gyventojai didžiausiu renovacijos privalumu laiko butų vertės išaugimą, tik po to minimos sumažėjusios sąskaitos už šildymą.