Turkijoje kovo 17- 20 dienomis vyko Comenius projekto ,,Daug europietiškų kelių vienam sėkmės keliui‘‘ dalyvių susitikimas. Šį (priešpaskutinį) susitikimą organizavo Karabük miesto profesinė technikos mokykla. Čia suvažiavo aštuonių šalių – Portugalijos, Turkijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lietuvos- atstovai. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijai atstovavo trys mokytojos – Alma Kubrakovienė, projekto koordinatorė, Rima Jakštienė, Violeta Puzarienė ir 3c klasės mokiniai: Mantautas Gimbutis ir Matas Lukša.
Kelionės pradžia – Stambulas, miestas, it didžiulė iš dangaus nukritusi žvaigždė plytintis ant septynių kalvų šiapus ir anapus Bosforo, kur suteka dvi pasaulio jūros, jungiančios Azijos ir Europos žemynus. Mūsų smalsias akis greitai patraukė tiltai, laivai, mečetės ir minaretai; išgirdome kvietimus maldai. Iš anksto žinodami, jog čia būsime tik akimirką, suskubome Karabük miesto link. Karabük ir Safranbolu- miestai, esantys Turkijos šiaurėje ir priklausantys Karabük provincijai. Tai miestai, kuriuose mes, projekto dalyviai ir mokyklos bendruomenė , dirbome, diskutavome ir pramogavome.
Karabük mieste ir jo apylinkėse yra 200 000 gyventojų, 184 mokyklos. Susitikę su švietimo skyriaus vedėju, sužinojome, jog mieste mokosi 40 000 mokinių, dirba 5000 mokytojų, o švietimo sistemos tinklą sudaro pradinės, pagrindinės, vidurinės ir aukštesnioji mokyklos. Šiame mieste gyvena 600 šeimų iš Sirijos, jų vaikai mokosi Karabük mokyklose. Profesinėje technikos mokykloje , kurioje ir lankėmės, yra 1 200 mokinių (tik 7 mergaitės) ir dirba 120 mokytojų.
Projekto dalyvius profesinėje mokykloje sutiko mokinių orkestras, grodamas Osmanų armijos maršus, ir profesionalus Kultūros rūmų tautinių šokių kolektyvas.Visų laukė gausus vaišių stalas- mokytojų ir mokinių tėvų kepti turkiški skanėstai. Aštuonių šalių atstovai buvo pristatyti mokyklos bendruomenei, supažindinti su veiklos programa.Šio projekto koordinatorė iš Prancūzijos aptarė jau įvykusius susitikimus, pakvietė drauge peržiūrėti skaidres ir paragino būnant čia aptarti ir suderinti paskutinio susitikimo Italijoje tikslus, uždavinius ir veiklos projektą. Mūsų gimnazijos mokiniai čia ir šeimose, kuriose buvo apgyvendinti, surado naujų draugų, todėl aktyviai ir kūrybingai dirbo mišriose grupėse, kurdami įvairias situacijas, susijusias su Darbo birža. Projekto dalyviai sukurtas miniatiūras parodė mokykloje ir dalyvavo smagioje vakaronėje.
Dirbdami pagal programą, turėjome ne tik teorinės, bet ir praktinės veiklos. Mokyklos dirbtuvėse(metalo, medienos, suvirinimo darbų, kompiuterinio dizaino, kalvėje) galima buvo išbandyti senus įvairius įrenginius ir įrankius.Mokytojai ir mokiniai pademonstravo , kaip į durpių formą supilama skysta geležis ir gaunama reikalinga detalė. Matėme daug įvairių mokinių darbų, kai kurie jų puošia mokyklos koridorius, klases ir dirbtuves. Baigę profesinę mokyklą, vieni kuria savo verslą, kiti dirba metalo ir geležies gamykloje.
Visiems projekto dalyviams teko pabuvoti toje įmonėje. Joje dirba 5 000 darbuotojų; čia atvežama anglis, iškasta kalnuose, ji kaitinama ir deganti supilama į vagonus, gabenama į kitą cechą.Tokia ji naudojama geležies kaitinimui , kol ši tampa skysta mase. Ši medžiaga supilama į milžiniškus konteinerius, kaitinama iki 200 laipsnių temperatūros ir prisotinama deguonies; gautas plienas atvėsinamas ir siunčiamas į smulkinimo cechą.Visą procesą kompiuteriais valdo inžinieriai. Cechuose darbas pavojingas, todėl čia matėme daug žmonių, atsakingų už darbo saugą.Gamyklos teritorijoje vyksta sparčios statybos- taip įmonė plečiasi; pastebėjome estetiškai tvarkomą aplinką, nustebino didelė valgykla ir skanūs patiekalai.
Turkai myli ir gerai pažįsta savo kraštą, todėl ir surengė turiningas išvykas į kalnus, ekskursijas į Karabük, Safranbolu, Amasros miestus, Kanjoną.
Kanjonas. Iš krištolinės apžvalgos aikštelės žvelgėme 90 m žemyn : pamatėme senovinį akveduką, kuriuo ir dabar pumpuojamas vanduo armijos daliniams, išsidėsčiusiems kito kalno viršūnėje. Seniau šiuo vandeniu būdavo aprūpinti net 35 miesto fontanai ir gyventojai. Turistai kanjonu keliauja apie valandą, atsigeria skanios kavos ir grožisi bėgančiais mažais upeliais, kalnų augalais, uolomis.
Smagu buvo kopti į kalnus, norint pamatyti ir pasivaikščioti po Bulak urvą, kuris tęsiasi 6 km. Iškylautojai gali tenueiti 400 metrų. O stebėtis ir grožėtis tikrai buvo kuo ir ne tik todėl, kad šis stalagmitų ir stalaktitų urvas ketvirtas pagal dydį Turkijoje- čia susiformavusios įvairių formų figūros, vaizdai.
Senasis kaimas, priklausantis UNESCO Pasaulio paveldui, žavi neįprastais triaukščiais mediniais namais. Ne visuose gyvena žmonės.Viename iš namų įrengtas etnografinis muziejus – daiktai, baldai, pirtis byloja apie išėjusios kartos buitį ir būtį. Smagi šeimininkė – darbuotoja įtraukė ir mus į vaidybinį namų pristatymą. Žinoma, buvome moterų pusėje( čia jos gyveno atskirai nuo vyrų), todėl mums veiklos ir juoko pakako.
Miestas Safranbolu stebina senamiesčiu: mečetėmis, senomis, siauromis , akmenimis grįstomis turgaus gatvelėmis, skania turkiška kava. Ši vietovė garsėja svogūniniu augalu- šafranu. Jo žiedai primena kroką. Šafranas naudojamas prieskonių, kvepalų, saldumynų gamybai. Šis augalas labai gerbiamas Turkijoje- jo didžiulė figūra puošia vienos mečetės stogą.
Amasra prisiglaudusi prie Juodosios jūros, todėl vasarą čia daug poilsiautojų. Miesto gyventojai verčiasi žvejyba, turizmu, žuvies patiekalais.Mums, projekto dalyviams , teko pasivaišinti žuvimi, paplaukioti laivu . Apiplaukėme Triušių salą- jie čia iš tikrųjų gyvena ,minta žole, rasos lašais; vasaros karštis nudegina žolę,dėl to triušių vis mažėja. Senoji Amasros miesto dalis priklausys UNESCO Pasaulio paveldui.
Stambulas- kelionės pabaiga.Čia žydi visos pavasario gėlės, zuja įvairios transporto priemonės, plaukia laivai, tiesiasi tiltai ir vingiuoja keliai, o egiptietiškas turgus vilioja prieskoniais, saldumynais, kilimais ir indais.Kiekvieno svetimšalio akį patraukia dvi garsios mečetės- Sofijos soboras ir Mėlynoji mečetė.
Mes, projekto dalyviai , esame nustebinti turkų svetingumu, draugiškumu, organizuotumu, pastangomis sukurti saugią, estetišką ir etišką aplinką. Dėl to skaniai valgėme, smagiai juokėmės, sparčiai dirbome, buvome smalsūs ir dėmesingi. Comenius projektas- puiki galimybė pažinti kitas šalis, turtinti savo akiratį, mokytis bendrauti su kitos kultūros žmonėmis.
Violeta Puzarienė, Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytoja
