Kasmet minime Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną. Baisiausias laikotarpis šalyje palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą. Šią dieną prisimenami ne tik politiniai kaliniai ir tremtiniai, bet ir partizanai kovoję už savo tautos laisvę, už laiką, kada nušvis Viltis ir tauta vėl galės gyventi laisvai.
Atmintinos dienos renginiai prasidėjo visuotine „Tylos minute“ ir gėlių padėjimu prie Kryžiaus politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti šalia Švč. Trejybės bažnyčios. Čia susirinkusius pasitiko Kultūros centro parengta kompozicija, o Senamiesčio progimnazijos ir Užupio pagrindinės mokyklos mokiniai aplinką papuošė popieriniais baltais balandžiais – paukščiais, simbolizuojančiais Laisvę.
Popietę Pivonijos seniūnijos Kaušų kaime atidengtas atstatytas kryžius, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę partizanams atminti. Pagerbti žuvusių partizanų atvyko ne tik Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, bet ir rajono vadovai, šauliai, klubo „Miško broliai“ atstovai. Tremties laikotarpį prisiminė rajono meras Darius Varnas, Seimo narys Juozas Varžgalys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė. Ji paminėjo, kad partizanai buvo stiprios valios ir drąsūs žmonės. Jie ilgai ir narsiai kovojo dėl aukščiausio tikslo – Lietuvos Laisvės. Ateinančioms kartoms partizanai davė priesaiką gyventi laisvai.
1948 m. lapkričio 13 d. čia Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės štabo bunkeryje kovoje prieš okupantus žuvo didvyriai. Tai „Tankisto“ būrio kovotojai – vadas Antanas Stimburys – „Tankistas“, adjutantas Romas Našlėnas „Radvila“, vado pavaduotojas – Jonas Krogertas „Uosis“ (tarp dalyvaujančių renginyje buvo ir jo sesuo), Jonas Ignatavičius „Saugis“, Antanas Kerbelis „Robinzonas“.
1992 m. liepos 13 dieną šioje vietoje buvo pastatytas atminimo kryžius. Bet laikui bėgant jis sunyko ir kryžių reikėjo atstatyti. Šio darbo ėmėsi tautodailininkas Stanislovas Zinkevičius.
Kryžių pašventino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, dekanas Raimundas Kazaitis. Savo kūrybos eiles skaitė poetė, literatė Stasė Ladauskaitė, dainavo Kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vad. Julė Juodienė).
Renginiui baigiantis visi pakviesti žiūrėti lietuvišką vaidybinį istorinį filmą „Poetas“. Tai tarsi istorijos pamoka, iliustruojanti pasirinkimą, kurį pokario metais privalėjo padaryti daugybė Lietuvos žmonių.
