Kovo 12 d. 17 val. Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 30) startuoja naujas kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas. Pirmasis „Sengirės kinas“ neįsivaizduojamas be simboliško projektą įkvėpusio filmo „Sengirė“ pakartojimo. Apsukęs ne vieną ratą Lietuvoje ir visame pasaulyje filmas vienu metu dar kartą suburs gamtos magijai neabejingus žiūrovus Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ir dar daugiau nei 30-yje bibliotekų visoje Lietuvoje.
Filmo seansą lydės biologo ir kino režisieriaus Mindaugo Survilos video-pristatymas, kuriame jis praplės filme užburiančiais vaizdais perteikiamas gamtos trapumo ir mūsų pareigos ją išsaugoti temas. Kuo svarbūs senieji miškai ir kiek jų Lietuvoje gali didžiuotis sengirės vardu?
Seansas NEMOKAMAS, už jį norintys atsidėkoti žiūrovai kviečiami remti Sengirės fondą www.sengiresfondas.lt arba www.sengireskinas.lt
SENGIRĖ (rež. Mindaugas Survila, Lietuva, 2017 m., 66 min.)
„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
„Kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį būsite kviečiami skirti dėmesį gamtai, laukiame diskutuojant apie tvarumą ir aplinkosaugą” – anonsuodama kviečia susiburti „Sengirės kino“ koordinatorė Ukmergėje Jurga Jackevičiūtė. „Sengirės kinas“ – tai platforma, kurioje kinas tampa įrankiu pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.
Rūpestingai atrinkti, gamtos įstabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio bus rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais gamtos žinovų pristatymais. Šįsyk seansą lydės Dalijos Zelenčiūtės fotografijų paroda „Medžių gyvenimai“. Profesionali Ukmergės fotografė, surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, aktyviai daugelį metų dalyvauja ir kolektyvinėse parodose.
Gamta ir jos detalių, sezoniškumo kaitos elementų pastabumas – Dalijai itin artimos temos. Nuo 2018 m. D. Zelenčiūtė žavėjosi ir vis fiksavo medžius Kernavės, Palangos, Smilgių bei Ukmergės rajonuose. Sukaupusi ištisą ciklą šiai parodai kūrėja sąmoningai atrinko ir tuos kadrus, kuriuose užfiksuoti medžiai ilgainiui buvo brutaliai nukirsti. Tos vietos, kurios Dalija lankydavosi ir stebėdavo augaliją nepamainomai pakito, autorė jautriai tai išgyvena.
„Medžių fotografavimas šiandien gali būti laikomas ne tik menine, bet ir kultūrine, saviterapine, socialine veikla. Gamtos kismo dinamika, sustabdyta fotografijoje leidžia perteikti subtilias aplinkos detales, kurios svarbios, bet neretai kasdienoje nepastebimos. Paroda skatina atkreipti dėmesį į senų medžių savo artimiausioje aplinkoje išsaugojimą, miškų nykimą, miesto želdynų svarbą. Eksponuojamose fotografijose medžiai turi savas istorijas, yra susiję su tam tikrais autorės tikrais įvykiais, brangiomis, asmeninėmis vietovėmis.” – teigia Jurga Jackevičiūtė.
Ištrauka iš filmo:
