Gegužės 4-ąją minima ugniagesių globėjo šv. Florijono diena. Ši diena Ukmergės ugniagesiams-gelbėtojams triguba šventė – tai ne tik profesinė šventė, bet ir minimas Ukmergės priešgaisrinės apsaugos įkūrimo 170-metis bei jau 15 metų kaip darbas grindžiamas statutiniais pagrindais. Šios datos iškilmingai bus paminėtos penktadienį, Kultūros centre įvyksiančiame renginyje.
Ukmergės ugniagesių istorija prasidėjo, kai dar 1836 metais Ukmergės apskrities bajorų vadas raštu kreipėsi į Vilniaus Civilinį gubernatorių dėl miesto gaisrininkų komandos įsteigimo. Pirmosios lėšos gaisrininkų inventoriaus įsigijimui skirtos 1837 m., o 1841 metais Ugniagesių komanda jau veikė.
1934 metais Ukmergėje pasirodė pirmasis gaisrinis automobilis. Tuo metu veikė miesto savivaldybės ugniagesių komanda. Kaimuose buvo įkurti šaulių būrių ugniagesių skyriai. Iki 1990 metų rajono teritorijoje gaisrus gesino profesionali priešgaisrinė dalis, turėjusi 28 darbuotojus ir du senus automobilius. Kaimuose gaisrus gesino šešios Tarpūkinės savanorių komandos.
Šiandien rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba aprūpinta šiuolaikine technika, kurios pagalba galima ne tik gesinti gaisrus, bet ir gelbėti nelaimės ištiktus žmones. Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Rimvydas Lukošius pasakoja, kad rajone veika Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir savivaldybės ugniagesių komandos.
Pasak R. Lukošiaus Ukmergės PGT, lyginant su kitais kaimiškais rajonais, techniškai aprūpinta normaliai. Jie pirmieji iš šalies kaimiškų rajonų apsiginklavo vakarietiška technika. Kasdien parengtas gaisrinis gelbėjimo automobilis „Ford“, autocisterna „Iveco Magirus“, automobilinės kopėčios, galinčios pasiekti gyvenamojo namo devintą aukštą. Rezerve stovi ir 1994 metų gamybos padidinto pravažumo sovietinis ZIL‘as. 2000 metais persikelta į naują pastatą.
Kaimuose padėtis prastesnė. Jose tebenaudojami 1970-1972 metų laidos gaisriniai automobiliai ZIL. Nors planuota, kad jie tarnaus dešimt metų, tačiau į gaisrus važiuoja dar dabar. O vienas automobilis net 1964 metų gamybos. Viršininkas pasakoja, kad aptarnauti sovietinei technikai reikėdavo kuo daugiau žmonių. Vakarietiškai – atvirkščiai.
Todėl apsimoka pirkti nors ir brangias, tačiau ekonomiškas mašinas. Jos atsipirks naudodamos mažiau kuro, pigesnis jų remontas. Bet ukmergiškiai nesėdi sudėję rankų. Į gaisrus vandenį gabenančios cisternos pakeistos į didesnes, todėl reikia mažiau laiko užgesinti gaisrą, tai gerokai palengvina ugniagesių darbą.
Kaimuose dirba devynios ugniagesių komandos po du žmones, nors reiktų ir daugiau žmonių, ir didesnių atlyginimų. Reikėtų ir geresnės materialinės bazės. Tik Vepriuose suremontuotas stogas, o kitur – kaip liko sovietinis palikimas iš kolūkių ir tarybinių ūkių, taip ir tebėra. Tik kai kur pakeisti langai, durys.
R. Lukošius džiaugiasi jaunu, stipriu kolektyvu mieste. Nuolat budi keturios pamainos po devynis žmones. Ankstesniais metais rajono futbolo pirmenybėse prizines vietas užimdavo „Gaisrinės“ komanda. Tačiau, į pensiją išėjus daliai žmonių, komanda susilpnėjo. Viršininkas tikisi, kad sportinės tradicijos bus tęsiamos.
Viršininkas pasakoja, kad šiais metais PGT darbui lėšų užteks. Vilniuje metų pabaigoje pradės veikti bendrosios pagalbos centras, telefonu 112, todėl rajonuose bus naikinamos dispečerių pareigybės. Tačiau iš darbo atleisti žmonių nereikės, nes šiais metais keletas žmonių jau išėjo į pensiją.
28 metus tarnybai vadovaujantis R. Lukošius prisimena, kad skirtumas tarp darbo sovietmečiu ir dabar yra didelis. Tuomet gaisrininkų darbą kontroliavo septynios institucijos. Ir joms visoms reikėdavo perduoti daug duomenų. Tuomet tekdavo vykdyti ir milicijos funkcijas, dalyvauti reiduose.
Dabar tik gesinama, gelbėjama, su kitomis institucijomis vykdomas prevencinis gaisrų darbas. PGT glaudžiai bendradarbiauja su policija, miškų urėdija, elektros tinklų, dujų tarnybomis, greitąją pagalba. Neatsisakoma žiemą nuvažiuoti ir iš pusnies ištraukti specialiųjų tarnybų transporto.
Viršininkas apgailestauja, kad kartais žmonės elgiasi neatsakingai ir nori, kad kažkas kitas už juos padarytų darbus. Pavyzdžiui, buvo mada, kai gaisrininkai-gelbėtojai buvo kviečiami pašalinti širšes, nors ir patys tai gali padaryti. Arba žmogus dėl rūkstančios žolės kviečia gaisrininkus, nors ir pats galėtų žolę užtrypti.
Tačiau Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai dirba žmogui. Ir jei bėda, niekada neatsako padėti.
{youtube}JyKbqE9qFz4{/youtube}
vilkmerge.lt
