Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šių metų sausį Lenkijoje buvo užfiksuota net 14 labai patogeniško paukščių gripo protrūkių komerciniuose ūkiuose bei į tai, kad ligos atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose Lenkijos ūkiuose, ragina Lietuvos paukščių laikytojus apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius paukščius iš šios šalies. Taip pat siūloma, įvertinus galimas rizikas, laikinai atsisakyti lankymosi Lenkijos ūkiuose.
Paukščių gripas – jau Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis šiemet paukščių gripo protrūkis patvirtintas sausio 28 d. Šilutės r. (UAB ,,Vilkyčių paukštynas“), kur buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų. Paukščių gripo virusas patvirtintas ir Alytaus rajone sausio 24 d. kritusiai gulbei.
Lietuva negali uždrausti paukščių ir su paukštininkyste susijusių produktų įvežimo iš Europos Sąjungos (ES) valstybės, kurioje nustatytas paukščių gripas. Šių produktų prekyba draudžiama tik iš tų ES valstybės zonų, kuriose nustatytas paukščių gripas, todėl atsargumo ir apsaugos priemonių turi laikytis ir patys paukščių augintojai. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kontroliuojančios institucijos leidimus paukščiams vežti išduoda tik iš tų ūkių, kurie nepatenka į paukščių gripo apimtas teritorijas.
„Lietuvos ir Lenkijos prekybiniai ryšiai yra intensyvūs, tad kaimyninėje šalyje greitai plintantys ir itin ženklių ekonominių nuostolių atnešantys paukščių gripo protrūkiai kelia didelę grėsmę visai Lietuvos paukštininkystei. Todėl tiek verslininkai, tiek privatūs asmenys, palaikantys prekybinius ryšius su Lenkija, turėtų atsakingai įvertinti galimas rizikas įsivežant paukščius ar kitus produktus, galinčius turėti viruso užkratą, tiek lankymąsi Lenkijos objektuose, kuriuose laikomi paukščiai. Turime būti itin atsargūs, kad užkratas nepasiektų mūsų šalies. Saugokime Lietuvos paukštininkystę“, – sako ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius.
Sveiki paukščiai šia greitai plintančia liga suserga lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Paukščių gripas taip pat perduodamas netiesioginio kontakto būdu per užsikrėtusių paukščių išskyras, ypač išmatas, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę ar kitus daiktus. Yra galimybė užkratui plisti per transportą.
Paskutiniai paukščių gripo protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Puławy, Tarnowskie Góry, Kluczbork, Lubliniec, Góra regionuose. Įgyvendintos kontrolės priemonės: užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami.
Žemėlapis, kuriame pažymėtos paukščių gripo protrūkių vietos Lenkijoje, yra čia. https://vmvt.lrv.lt/lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/uzkreciamosios-gyvunu-ligos/aktuali-informacija-apie-gyvunu-uzkreciamasias-ligas/
Siekdama apsaugoti paukštininkystės ūkius nuo paukščių gripo ŽŪM primena, kad:
- laukinių paukščių migracijos metu naminius paukščius būtina laikyti uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais;
- naminiams paukščiams skirtą pašarą būtina laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą;
- naminių paukščių girdymui negalima naudoti atvirų vandens telkinių vandens;
- namines žąsis ir antis būtina laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių;
- nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus būtina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108. Gyventojai, pastebėję nugaišusius laukinius paukščius, taip pat prašomi apie tai pranešti užpildant anketą ar aukščiau nurodytais telefonais.
***
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių.
Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Nuostolių kompensavimo tvarka yra čia.
Gyvūnų užkrečiamosios ligos, kurioms pasireiškus, kompensuojami patirti nuostoliai:
- Galvijų maras;
- Avių ir ožkų maras;
- Kiaulių vezikulinė liga;
- Mėlynojo liežuvio liga;
- Tešeno liga;
- Avių arba ožkų raupai;
- Rifto slėnio karštinė;
- Žvynelinė liga;
- Afrikinė arklių liga;
- Vezikulinis stomatitas;
- Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas;
- Hemoraginė elnių liga;
- Klasikinis kiaulių maras;
- Afrikinis kiaulių maras;
- Kontaginė galvijų pleuropneumonija;
- Paukščių gripas;
- Niukaslio liga;
- Snukio ir nagų liga.
Teisę į nuostolių kompensavimą turi:
- ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise;
- jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą;
- jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos;
- jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai;
- kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį;
- kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Likviduojant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį, vykdant skubias priemones, iki 100 proc. atlyginami nuostoliai už:
- sunaikintus ūkinius gyvūnus (vidutine rinkos verte, buvusia prieš mėnesį prieš pasireiškiant užkrečiamajai ligai);
- sunaikintus gyvūninius produktus – mėsą, pieną, kiaušinius;
- sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas;
- atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją;
- ūkinių gyvūnų gaišinimą;
- nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje);
- užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.
Nuostoliai apskaičiuojami vadovaujantis šia metodika. Skaičiuojant nuostolius minusuojamos iš draudimo įmonių gautos draudimo išmokos ir nepatirtos įprastos išlaidos.
Kur kreiptis?
Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus nuo oficialaus VMVT patvirtinimo apie ligos židinio likvidavimą dienos, arba nuo prevencijos priemonių įvykdymo buferinėje zonoje dienos, arba nuo VMVT patvirtinimo, kad ūkinių gyvūnų savininkas įvykdė salmoneliozės valstybinės programos priemones, turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti šiame apraše nurodytus dokumentus.
Nuostoliai gali būti ir nekompensuojami, jeigu:
- ligą sukėlė tyčiniai ūkinių gyvūnų savininkų veiksmai, t. y., jei savininkai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlimo ar išplitimo arba trukdė VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones.
- ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienerius metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.
Kaip apsaugoti savo ūkius?
Paukščių gripo protrūkis gali turėti įtakos visam paukštininkystės verslui, todėl itin svarbu laikytis visų saugumo reikalavimų. Apie juos daugiau informacijos rasite čia.
Informacija apie snukio ir nagų ligą yra čia.
Apie mėlynojo liežuvio ligą daugiau sužinosite čia.
Informaciją apie afrikinį kiaulių marą rasite čia.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
