Dūstantį gigantą užsimojo išgelbėti nykštukas. Tai – ne pasaka, o Lietuvos verslo realybė. Bankrutuojančiai įmonei „Narbutas ir Ko” gyvybės mėgina įpūsti žvejybos reikmenimis prekiavusi bendrovė.
Žinia, kad biuro baldų gamybos įmonei „Narbutas ir Ko” rengiamasi skelbti bankrotą, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Sunku patikėti, kad viena didžiausių baldų gamintojų, vos pernai liepą pompastiškai atidariusi naują gamyklą Ukmergėje, staiga pritrūko užsakymų, o paimta paskola tapo pernelyg dideliu akmeniu po kaklu.
Bendrovės generalinis direktorius Petras Narbutas dar balandį apgailestavo, kad nauja gamykla vykdo paskutinius užsakymus, įmonės prekybos salonai uždaromi, atleidžiami darbuotojai, kurių verslo klestėjimo laikais buvo daugiau kaip 500. Paieškos rasti investuotojų taip pat buvo bevaisės.
Gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismas baldų gamintojai iškėlė bankroto bylą. Pirmasis kreditorių sąraše atsidūrė Ūkio bankas, baldininkams paskolinęs apie 70 mln. litų, už kuriuos šie ir statė naują gamyklą Ukmergėje.
Tačiau bankroto byla „Narbuto ir Ko” veiklos nenutraukė – įmonė toliau dirba, gamykla netgi turi užsakymų. Apie tai dar užvakar buvo oficialiai informuojama įmonės interneto tinklalapyje.
Paaiškėjo, kad prieš pat paskelbiant bankrotą baldų gamintoja susirado verslo partnerį gana simbolišku pavadinimu „Abu partneriai”. Su ja „Narbutas ir Ko” pasirašė sutartį ir suteikė išskirtinę teisę prekiauti savo produkcija bei vykdyti užsakymus – nuo komercinių pasiūlymų iki baldų pristatymo ir surinkimo paslaugų.
„Bendrovė „Narbutas ir Ko” nuo šiol vykdo gamybinę veiklą, visiškai išnaudodama naujos baldų gamyklos potencialą”, – pirmadienį skelbta baldų gamintojos tinklalapyje.
„Abu partneriai” taip pat turi išskirtinę teisę naudotis „Narbuto ir Ko” prekės ženklu visose rinkose.
Paskambinę į „Narbuto ir Ko” administraciją išgirdome, kad įmonė išties toliau dirba, o visais užsakymais rūpinasi „Abu partneriai”. Įmonės darbuotojai patvirtino, kad baldų gamyba vyksta, toliau dirba daugiau kaip 100 žmonių.
„Baldų įmonė tik vykdo užsakymus, o medžiagomis ir užsakymais rūpinasi „Abu partneriai”. Ar toliau dirbsime, priklausys nuo bankroto administratoriaus. Jo laukiame atvykstančio. Jis priims sprendimus, ar toliau vykdyti užsakymus, galbūt tik nuomosime patalpas”, – sakė „Narbuto ir Ko” buhalterė.
Tiesa, pašnekovės žiniomis, pagrindinis bankrutuojančios įmonės kreditorius – Ūkio bankas – esą apskundė teismo nutartį ir siekia paskirti savo bankroto administratorių. Tačiau banko atstovai šią informaciją paneigė.
„Ūkio bankas nesiėmė jokių žingsnių ir neapskundė teismo sprendimo dėl administratoriaus skyrimo. Priešingai, bankas laukia, kada administratorius pradės darbą. Būtent jis ir turėtų bei galėtų atsakyti į visus su šia bankroto byla susijusius klausimus”, – dienraščiui sakė Linas Kontrimas, Ūkio banko valdybos patarėjas, jis susilaikė nuo tolesnių komentarų apie bendrovių „Narbutas ir Ko” ir „Abu partneriai” susitarimą.
Teismo nutartis iškelti bankroto bylą bendrovei „Narbutas ir Ko” įsiteisėjo gegužės 19 d. Šia nutartimi teismas bankroto administratoriumi paskyrė bendrovę „Tigesta”. Pastarosios direktorius Sigitas Burnickas tikino dar laukiantis dokumentų iš bankrutuojančios įmonės, todėl nenorėjo komentuoti susitarimo, apie kurį jam nėra žinoma.
„Kol kas laukiu dokumentų ir juos analizuoju, darau namų darbus. Įmonė per 15 darbo dienų turi man perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Šiuo metu šios procedūros ir vyksta. Kol kas apie jokią sutartį informacijos neturiu”, – aiškino bankroto administratorius.
Jis nesiryžo prognozuoti, ar pasirašytas susitarimas naudingas „Narbutui ir Ko”, o galbūt tėra puiki galimybė toliau veikti kitai bendrovei, nuostolius paliekant bankrutuojančiai baldų gamintojai.
„Kai gausiu dokumentus, spręsiu, ar susitarimas teisėtas, ir ką toliau daryti”, – nesileido į kalbas S.Burnickas.
Baldų įmonės generalinis direktorius P.Narbutas dienraščiui patvirtino, kad prieš iškeliant bankroto bylą jis iš tiesų pasirašė minėtą sutartį su bendrove „Abu partneriai”. Šis žingsnis, anot jo, yra parankus ir kreditoriams, ir darbuotojams, ir žlungančiai įmonei.
„Visi suinteresuoti, kad gamykla nestovėtų be darbo. Labai dažnai būna, kad įmonei iškelta bankroto byla, bet gamykla ir įrenginiai veikia. Mes taip pat siekėme, kad gamykla toliau teiktų paslaugas. Nematau dėl to nieko bloga: joks turtas nebuvo parduotas, įmonė nieko neprarado. Jeigu bankroto administratorius ir kreditoriai nuspręs kitaip, jie galės sutartį nutraukti”, – sakė P.Narbutas.
Kodėl užsakymais negalėjo apsirūpinti pati bendrovė „Narbutas ir Ko”, dar taip neseniai buvusi viena baldų gamybos lyderi? „Su bankrutuojančia įmone niekas nenori turėti reikalų, ji neturi perspektyvų. Kai areštuotas turtas, sąskaitos, realiai tokia įmonė negali veikti”, – prasitarė žlungančios įmonės direktorius.
Kai tik pasirodė informacija apie „Narbuto ir Ko” patiriamus sunkumus, įmonės vadovai vylėsi, kad bendrovę pavyks restruktūrizuoti ir bankroto bylos kelti nereikės. Tačiau tam reikėjo gauti kreditorių pritarimą, o diskusijos užtruko. „Be to, ir patys nematėme galimybių, kad pavyks visas skolas grąžinti per ketverius metus. O tokia yra restruktūrizacijos sąlyga, – aiškino P.Narbutas. – Atnaujinti gamyklos darbą yra vienas dalykas, o kelti įmonei restruktūrizacijos bylą – kitas.”
Kokią baldų gamybos ateities viziją mato naujieji „Narbuto ir Ko” partneriai, sužinoti nepavyko. Paskambinę internete rastu bendrovės „Abu partneriai”, užsiimančios turizmo ir žvejybos reikmenų prekyba, telefonu, išgirdome, kad šią veiklą jau vykdo kita bendrovė, o „Abiejų partnerių” atstovų reikia ieškoti įmonėje „Narbutas ir Ko”.
Dar pirmadienį spustelėjus nuorodą į interneto tinklalapį www.abupartneriai.lt automatiškai atsiversdavo „Narbuto ir Ko” tinklalapis. Tačiau vakar jau buvo nepasiekiami abiejų įmonių interneto puslapiai.
Dienraščiui pavyko išsiaiškinti, kad bendrovei „Abu partneriai” vadovauja Simonas Šileikis, buvęs statybų bendrovės „Ranga IV” generalinis direktorius.
Didžiausius nuostolius dėl „Narbuto ir Ko” bankroto patirs Ūkio bankas, įmonei paskolinęs apie 70 mln. litų.
„Negalėjome numatyti, kad investuosime prieš pat krizę. Tokio jos masto neprognozavo net ekonomistai”, – tegalėjo pasakyti įmonės vadovas P.Narbutas.
Ūkio bankas kol kas padėties nedramatizuoja, nors akivaizdu, kad ši blogoji paskola gali nubraukti kone visą šių metų banko pelną. 2007 m. bankas uždirbo 77 mln. litų pelno, pernai – 57,4 mln. litų.
„Mūsų šalyje bankroto procedūros gana griežtai ir tiksliai reglamentuotos. Žinoma, kad mes sieksime, jog mums įsipareigojimai būtų maksimaliai įvykdyti. Tad kol kas šiuo metu nebūtų teisinga kalbėti apie tam tikrus sprendimus, susitarimus ar nutarimus – procesas tik prasideda. Paprasčiau kalbant, bankas dirbs su klientu ir dirbsime siekdami visoms pusėms naudingų rezultatų”, – sakė bankui atstovaujantis L.Kontrimas.
Kad dėl šio bankroto galėtų kilti grėsmė pačiam Ūkio bankui, nemato ir komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas. Tačiau jo atstovai pripažino, kad blogosios paskolos lems banko rezultatus, nes jas teks įtraukti į atidėjinius ir iš naujo įvertinti paskolų portfelį.
Paulius Docka, advokatas
Nagrinėjant panašius atvejus, reikia įvertinti, ar sudarytas sandoris naudingas bankrutuojančiai bendrovei. Tai matuojama ne tik pinigais. Jeigu bankroto administratorius nustato, kad susitarimas žalingas, jis gali kreiptis į teismą ir jį ginčyti. Gali būti, kad jeigu, pavyzdžiui, yra perleista teisė naudoti prekės ženklą kitai įmonei, bankrutuojančios bendrovės kreditorių galimybės atgauti skolas sumažėja. Tačiau reikia vertinti konkretų atvejį, ar tokiais veiksmais mažinamos kreditorių galimybės atgauti savo pinigus, ar ne.
Ar vertėtų leisti bankrutuojančiai įmonei veikti? Viena vertus – taip, nes bankroto administratorius gautų lėšų ir nereikėtų skubėti parduoti turto. Tačiau iš tiesų tai nėra tipinis atvejis. Tai, sakyčiau, iškreiptas bankroto procesas, nes jeigu bankrutuojanti įmonė gali dirbti, tuomet ji turėtų būti restruktūrizuojama.
Kreditorius, siekiantis atgauti kuo daugiau pinigų, turi būti suinteresuotas leisti restruktūrizuoti įmonę. Tačiau Lietuvoje iki šiol buvo iškelta labai nedaug restruktūrizacijos bylų, iš jų sėkmingai baigėsi gal tik penkios. Bankrotas yra lengviausias kelias, nes bankams yra įkeistas turtas ir su šiais kreditoriais atsiskaitoma pirmiausia. Tačiau vargu ar pardavus turtą galima išvengti nuostolių. Šiuo metu ypač sunku surasti pirkėją, o gamybos įrenginių ir net pastatų kainos krinta.
Stebint šiuo metu vykstančius pokyčius man susidaro įspūdis, kad bankai visiškai nepasiruošę dabartinei situacijai ir nesugeba priimti racionalių sprendimų. Kita vertus, Lietuvos gamybininkai planavo plėtrą ir plėtėsi per ekonomikos piką ir taip pat neįvertino atoslūgio galimybės.
Nuotr. vilkmerge.lt
