Žodžio laisvė demokratinėje valstybėje ir ar mes šia laisve galime naudotis Ukmergėje?
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948 m. gruodžio 10 d., Paryžius), kurios principai yra įtvirtinti demokratinių valstybių vidaus teisės aktuose bei privalomojo pobūdžio tarptautiniuose aktuose, 19 straipsnis skelbia “Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę, kuri apima teisę nekliudomai laikytis savo įsitikinimų ir teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas nepriklausomai nuo valstybių sienų, ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis jos būtų išreikštos.”
Valstybės politikų elgesio kodekso (LR Seimo įstatymas, 2006 m. rugsėjo 19 d. X-816) 4 straipsnyje “Valstybės politikų elgesio principai” yra aiškiai išdėstytos nuostatos, kuriomis turi vadovautis savivaldybės tarybos narys. Pats pirmasis principas skelbia, jog valstybės politikas viešajame gyvenime turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei principu, t.y. – laikytis žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrinti.
Vertinant valdančiosios koalicijos reakciją į tarybos nario viešai pateiktą informaciją, kyla abejonės ar Ukmergėje stengiamasi prisidėti prie to, kad ši teisė ir laisvė būtų gerbiama ir garantuota savivaldybės gyventojams bei juos atstovaujantiems tarybos nariams.
Ar visiems Ukmergės tarybos nariams taikomos tos pačios etikos normos ir standartai?
Vienas etikos komisijos narys teigia, jog “rajono Tarybos narys negali savo pareiškimais pasėti abejonių”. Jei net pareiškimais negalima sėti abejonių, tai turbūt darbais – tuo labiau.
Prisiminkime keletą istorijų iš valdančiosios koalicijos tarybos narių gyvenimo:
Pirmoji istorija. 2009 m. plačiai Lietuvoje nuskambėjusi 1,5 mln. Lt PVM grobstymo byla.
O kodėl ne? Juk etikos komisija turi visas galimybes pradėti tyrimą dėl politikų elgesio, jei „visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą“ (Valstybės politikų elgesio kodekso 7 str. 2 p.). Be to, etikos komisija net nesuabejojo, ar visuomenės informavimo priemonėse minimi Ukmergės tarybos nariai nepažeidžia tarybos nario veiklos nuostatų (2007 m. birželio 27 d.Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, Nr. 7-69) 11.7 punkto, kuris skelbia, jog tarybos narys privalo “elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar savivaldybės reputacijai ir autoritetui”.
Antroji istorija. 0,457 mln. Lt papildomų lėšų projekto bendrafinansavimui iš 2008 m. savivaldybės biudžeto skyrimas tarybos nario vadovaujamai įmonei, laimėjusiai rekonstrukcijos darbų konkursą.
Ir šiuo atveju kažkodėl negaliojo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatai, kurių 4.3.2 punkte parašyta „Tarybos nario statusas ir pareigos įpareigoja kiekvieną Tarybos narį Lietuvos žmonių, Lietuvos valstybės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai interesai.”
Trečioji istorija. Vienos valdančiajai koalicijai priklausančios partijos būstinės išlaikymas iš savivaldybės lėšų.
2009 m. policijos darbuotojams išsikėlus iš Kauno g. 16 A pastato į naują pastatą šalia autobusų stoties, Ukmergės nevyriausybinėms organizacijoms, galinčioms susimokėti už komunalines paslaugas, panaudos sutartimis savivaldybė suteikė patalpas veiklai. Čia būstinę įsikūrė ir partija, priklausanti valdančiajai koalicijai. Tačiau kitaip nei visos kitos organizacijos, ši partija už komunalines paslaugas nemokėjo. Mokėta iš savivaldybės lėšų tol, kol respublikinė spauda nepradėjo domėtis šia istorija. Šiai partijai vadovauja rajono savivaldybės meras.
Kylant faktui į paviršių, viskas buvo mikliai sutvarkyta: grąžinti savivaldybei savavališkai naudojami savivaldybės biudžeto pinigai. Kad ir labai nedidelė ši suma buvo, kalbėkime apie principus, kuriais vadovaujasi partija, esanti valdančiojoje koalicijoje.
Pirmoji Ukmergės VVG būstinė buvo Pilies g-vėje, šalia savivaldybės. Tai nedidelės patalpos, už kurias kas mėnesį buvo mokama 500 Lt nuoma. Keletą metų šiose patalpose veikiančiai organizacijai tapo ankšta ir buvo pradėta ieškoti didesnių patalpų. Nežiūrint į tai, kad iš Kauno g. 16 A išsikėlė policijos darbuotojai ir jis liko tuščias, kad tame pačiame pastate yra savivaldybei priklausančios, puikiai suremontuotos, tačiau jau keletą metų nebenaudojamos buvusio Ukmergės verslo informacijos centro patalpos, Ukmergės VVG išsikėlė į vienos iš valdančiosios koalicijos partijos, savivaldybės tarybos narės patalpas priešais buvusias Ukmergės verslo informacijos centro patalpas. Ukmergėje kalbama, kad kas mėnesį už jų nuomą mokama po 1000 Lt.
Aš tikrai ne svetimus pinigus skaičiuoju, bet kalbu apie principus, kuriais vadovaujasi valdančiąjai daugumai priklausantys tarybos nariai. Ar kuriam nors iš jų šovė mintis pasiūlyti Ukmergės VVG tas patalpas, už kurias savivaldybė vis dar moka mokesčius, kaip už nenaudojamas?
Pabaigai apie laisvę sakyti savo nuomonę
Ir dar labai svarbu: sako, kad po pirmojo straipsnio „Reformų profanavimas Lietuvoje sunkmečio laikotarpiu“ kai kurie žmonės įsižeidė. Norėčiau, jog jie žinotų, kad gerbiu visus, kurie save vienaip ar kitaip atpažino praeitame ar atpažins šiame straipsnyje. Aš rašau apie veikiančią sistemą, bet ne apie konkrečias asmenybes.
Tęsinys… po kitų įkvepiančių straipsnių vietos spaudoje.
