Veprių krašto žmonės įsižeidę – Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, išleidęs knygą apie lankytinas rajono vietas, Veprių Kalvarijų į ją neįtraukė. Knygos leidybai iš rajono biudžeto buvo skirta 20 tūkst. litų. Knygos leidybą finansavo savivaldybė, vadinasi – visi mokesčių mokėtojai, tarp kurių ir vepriškiai. Bet šiems net nebuvo paaiškinta, kodėl knygoje neužteko vietos vepriškių taip prižiūrimoms Kalvarijoms.
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Justina Stalionė tikina, kad Vepriams knygoje skirti net penki puslapiai, kai tuo tarpu kitoms seniūnijoms vietos suteikta daug mažiau. J. Stalionės įsitikinimu, Veprių Kalvarijos tikrai nėra tas objektas, dėl kurio į rajoną plūstelėtų užsienio turistai.
Buldozeriais Kalvarijų nesunaikino
Veprių Kalvarijos – sakralinių statinių kompleksas, įsikūręs Vepriuose, Ukmergės rajone, tarp Veprių ežero ir Šventosios upės, pietrytinėje Veprių miestelio dalyje. Kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, 35 Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai bei kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Kelio ilgis virš 5 km.
Veprių Kalvarijos pastatytos 1846 metais. Iš pradžių koplytėlės buvo labai paprastos, sukaltos iš lentų. Devyniolikto amžiaus pabaigoje pastatytos mūrinės koplytėlės. Per Sekmines pradėta tradicija apeiti Kristaus kančios kelią greitai išgarsėjo ir sutraukdavo minias tikinčiųjų iš kaimyninių parapijų. Kaip pasakojama, Kalvarijų apvaikščiojimas, prasidėdavęs iš ryto, tęsdavosi per dieną ir naktį iki Sekminių pirmosios dienos pusiaudienio. Tarpukaryje į Veprius atvykdavo tūkstančiai piligrimų.
Okupacijos metais Vepriai skaudžiai nukentėjo. Sovietų valdžios įsakymu 1962 m. Kryžiaus kelio stotys buvo nugriautos, laukymė suarta. Vis dėlto ir „buldozeriniu“ sovietmečiu tradicija nebuvo sunaikinta – tikintieji eidavo Kryžiaus kelią, pažymėdami jo stotis rankų darbo kryželiais. Veprių Kalvarijos atstatytos pačioje Nepriklausomybės atkūrimo aušroje: 1989–1990 m. Mūsų šalyje iš viso yra vos ketverios Kalvarijos.
Vepriškiai įsižeidę
Veprių seniūnė Dalė Urbonienė teigė, kad naujojo leidinio dar nematė. Tačiau jau žino, jog Veprių Kalvarijų jame nėra. Ši knygos rengimas – kaip didžiausia paslaptis: ar sunku buvo pasitarti, paaiškinti žmonėms, kodėl leidinyje apie lankytinas rajono vietas nėra aprašytos Veprių Kalvarijos?
„Jie aiškina, kad jų požiūris šiuolaikiškas. Leidinys skirtas ne rajono žmonėms, o turistams. Mes, Veprių krašto žmonės, tikrai įsižeidę“ – sako seniūnė. „Mums Kalvarijos yra labai svarbios. Pagrindinei šventei – Sekminėms, kurių metu einamas Kryžiaus kelias, vepriškiai pradeda ruoštis jau žiemą, kai tik leidžia oro sąlygos. Visi miestelio gyventojai pasiruošimui įdeda dalelę savo širdies“. Seniūnė pasakoja, kad Kalvarijos kruopščiai prižiūrimos: Deltuvos girininkijos darbuotojai Kalvarijų miške retina menkaverčius krūmus ir kerta avarinius medžius, seniūnijoje dirbantys viešųjų darbų darbininkai surenka šiukšles, nušienauja Kalvarijų kelių pakeles bei teritorijas apie trisdešimt penkias Kristaus Kančios kelio stotis. Miestelio moterys prie kiekvienos stoties supurena žemę, pasodina gėles.
Kiekviena seniūnijoje gyvenanti šeima šiai šventei taip pat ruošiasi. Sutvarkoma sodybų aplinka, apsišvarinama namuose, prie kelių gyvenantys žmones sutvarko pakeles, nepamirštami kryžiai, koplytstulpiai, kapinės. Dirbama šeimomis: kur reikia vyriškų rankų, dirba šeimos galva su sūnumis, dukros padeda mamoms – taip telkiama bendruomenė ir ugdomas bendruomeniškumo jausmas.
Išgražinami ir papuošiami visi namų ir sodybų kampeliai, nes laukiama gausaus giminių ir svečių būrio. „Į Veprius šios religinės šventės proga grįžta vaikai iš viso pasaulio, iš kitų Lietuvos kampelių“, – pažymi seniūnė.
Knygos „vinis“ – Veprių krateris
Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė J. Stalionės nestebina, kad reprezentaciniame leidinyje apie lankytinas Ukmergės vietas nėra aprašytos Veprių Kalvarijos. „Visąlaik buvo kalbama, kad reikia naujo požiūrio. Turime daug gražių vietų, bet nemokame pasigirti. Mes pasisamdėme reklamos profesionalus: UAB „Audio gidas“. Jie čia važiavo, fotografavo kiekvieną objektą, netgi sekė orų prognozes, kad fotosesijos metu neapsiniauktų dangus,“ – įmonės darbu džiaugėsi J. Stalionė. „Knygos rengėjams buvo pateiktas lankytinų rajono objektų sąrašas ir jame buvo Veprių Kalvarijos. Tačiau jie jas išbraukė patikinę, jog tai ne tas objektas, dėl kurio į rajoną plūstų užsienio šalių turistai. Be to, žmonės, kurie domisi piligriminėmis kelionėmis, Veprių Kalvarijas ir taip žino“, – savo tiesą gina J. Stalionė.
„Aš už Veprių Kalvarijas. Bet čia yra šiek tiek kitokio pobūdžio leidinys“. Knygos sudarytojai vietoj Veprių Kalvarijų į leidinį įtraukė Veprių kraterį: esą šis tikrai galįs patraukti užsienio turistų dėmesį.
Bėda ta, kad meteoritas, nuo kurio smūgio į žemę susiformavo šis krateris, nukrito daugiau nei prieš 160 mln. metų, ir jokio plika akimi matomo kraterio ten nėra. Veprių krateris – tai mokslinių tyrimų, o ne turistinis objektas, tačiau kai kam kilometrų skersmens dauba, pasirodo, yra vertesnė už Kalvarijas.
Albinas Juknys
Skaitykite ir žurnale:
