Nuo pat ryto Vepriuose sujudimas: miestelio centre kraunamas didelis laužas, kurio viršūnėje įsitaisiusi didžiaakė viliokė Gavėnė, tik dairosi, vyrus gundo. Tai šen, tai ten pulkeliais vaikšto čigonėlės, ubagai, net Giltinė su dalgiu praslenka… Veprių kaimo bendruomenės moterys kepa pustašonius mielinius blynus, verda gardų troškinį. Juodame katile kunkuliuoja kvapni žolelių arbata. Ore tiesiog tvyro Užgavėnių šventės laukimas.
Taip laukta šventė netruko ateiti. Visus susirinkusius pasitiko Edvardo Ratauto ir Stanislovo Šikšnio smagios melodijos. Veprių seniūnė visus įpareigojo smarkiai šėlti ir neleisti žiemai sugrįžti. Prisiragavę skanumynų, gavę po tris lašus ant liežuvio meilės lašelių, paieškoję bergždininkių, išsiaiškinę kas yra kiaušianešis, išmatavę toliausius šuolius, išsakę gražiausius komplimentus, sudalyvavę įvairiose atrakcijose, kas turėjo sveikatos ėjo ratelius ir triukšmu varė žiemą.
Visi šventės dalyviai gavo lapelius, kuriuose surašė visas blogybes, negeroves, juos sumetėme į Užgavėnių laužą. Ilgai svarstę nutarėme Gavėnę supleškinti kartu su visomis ydomis.
Taigi išvarėme žiemą su triukšmu, gausybe blynų, riebiu troškiniu ir viltimi, kad ne už kalnų pavasaris.
UKC Veprių filialo vedėja Rasa Šimonienė
Nuotraukos autorės