Vidiškių parapijoje šį savaitgalį didelė ir dviguba šventė. Nuo ankstyvo ryto Vidiškių miestelyje sujudimas. Kviečia visus, mažus ir didelius, jaunus ir pagyvenusius, į Šv. Baltramiejaus atlaidų šventę ir vasaros palydas.
Jau nuo aštuntos valandos ryto, prie miestelio tvenkinio, vyko žvejų varžybos. Mokyklos stadione organizuotos sporto varžybos, tradicinės veteranų ir jaunimo futbolo varžybos.
Miestelio parke prie pašto šurmuliavo seniūnijos bendruomenių kiemeliai.
Norintys galėjo paragauti šventupiečių firminės kiaušinienės, vidiškiečių žuvienės, Rečionių skanėstų ir pasižiūrėti jasiuliškiečių rankdarbių.
Taip pat laukė A. Lapkos ir Augustinų žirgyno žirgeliai. Norintys galėjo pajodinėti ir pasivėžinti karieta.
Buvo pagerbti gražiausių Vidiškių seniūnijos sodybų šeimininkai.
Na ir aišku visi laukė šventinio koncerto.
Koncertą pradėjo šeimininkai Vidiškių kultūros namų saviveiklininkai, kuriems vadovauja S. Navickienė.
Estafetę perėmė Šventupės kultūros namų saviveiklininkai – Romansinio dainavimo kolektyvas „Šventerečius“, kartu su vadovu K. Šermukšniu.
Smagiai grojo Jasiuliškių socialinės globos namų muzikos kolektyvas „Melodija“, kuriam vadovauja D. Šermukšnienė. Koncertą toliau tęsė Rečionių saviveiklininkai. Šventę vainikavo Pauliaus Stalionio koncertas.
Nors pradėjo krapnoti lietutis, niekas jo nepabūgo. Virš galvų kaip grybai išdygo skėčiai.
Po visų koncertų vyko diskoteka, kitaip sakant – šokiai. Čia galėjo kojas pamiklinti kiekvienas. Jaunas ir senas, mažas ir didelis.
Vasara gražuolė žalia skara moja, link Šventosios upės, pro Vidiškių šilą, begrybaudama pritilo.
Tik laikas nesnaudžia, dar dundulis griaudžia, liūtys plauna dulkes po sausros nugultas.
Per anksti paliko Lietuvą gandrai, savaitę pavėlavę sugrįžo Baltramiejaus atlaidai.
Dar senais laikais, žmonės į atlaidus eidavo basomis, batus nešdami ryšulėlyje, ir tik prie šventoriaus apsiaudavo kojas.
Tad rugpjūčio 31 dieną, 12 val. visus kviečiame į Šv. Baltramiejaus atlaidus Vidiškių miestelio bažnyčioje.
Baltramiejaus atlaidai
Skuba, triūsia gaspadynė į namus parvyks šeimyna,
Marčios, dukros ir žentai, sūnūs ir anūkai,
Ir gausus būrys svečių iš Baltramiejaus atlaidų.
Kieme obelų pavėsy galėsim visi susėsti,
Krykštaus aplinkui anūkai smagu senelei ir dėdukui.
Baltą staltiesę drobinę traukia senolė iš skrynios,
O senolis ją papuoš gėlių puokšte iš pievos.
Vaišes ant stalo rikiuoja, duoną riekėmis dėlioja,
Sviesto, sūrio ir medaus čia anūkai smaguriaus.
O senolis ūsą suka, šnekučiuoja jo aliukas.
„Uzbonėlis kur yra“? klausinėja senelę.
Kai alutis su puta, daug svečiai šnekės tada.
Gaspadynė uzbonėlio ieško savo kamarėlėj,
O senolis galvą kaso, ar alutis ne perprastas?
Varna ant stogo tupėjo atidžiai viską stebėjo,
Kreipė galvą į šalis, ar nieks neina pro duris.
Čiupo ji nuo stalo sūrį, obels šakoj atsidūrė,
Gaspadinė už galvos: „varna sūrį pradaigos“.
Bet kaip ji tenai sules, juk neturi ten lėkštės?
Jei tik varna prasižios, sūris žemėn nuribuos.
Reik dabar įpilt alaus – tegul varna paragaus,
Kai galvelė apsisuks – varna sūrio nebevogs.
Senelis vaikšto ir krizena o senelė pergyvena,
Tiek jau tos, gal bėdos rasim kitą visados,
Bet tik nuotaika gera, šiandien ir varnai puota.
Kai svečiai tik sugūžėjo tuoj senolis ir pradėjo,
Tarsi pasaką visiems sekė apie sūrį jiems.
O senolė mindžiukuoja, josios skruostai raudonuoja,
Kad gudresnė varna buvo ir senolę ji apgavo.
Eik, seneli, nešnekėk, gal ant suolo pasėdėk,
Nuo alučio, to šnekučio, matos apsvaigai trupučio.
Čia gi tau ne Žaldokynė, jau baigias alus statinėj,
Tau, senoli, jau gana šlapia tavo nugara.
Už pilvų net susiėmę juokiesi svečiai mūs kieme,
Baltramiejaus atlaidai – kartą metuose tiktai.
Po sausros sužėlusiu atolu, išbrido vasara gražuolė. Dar žalią apdarą palikus, soduose obelis „Auksiniais Renetais“ aplipusias. Miškus grybais nusėtais.
Ir vėl viskas stoja į vietas. Traktorius riaumodamas rėžia dirvoj vagas. Ruošia žemelę rugių sėjai.
Nutrūktgalvis ruduo pro langus žvalgąs.
GENOEFA POVILAVIČIENĖ
Nuotraukos Giedriaus Žukausko ir Jadzės Mažuolienės
